Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024

Eugenijus LUKOŠEVIČIUS
LŽŪKT Šalčininkų biuro augalininkystės konsultantas
 

Laiku pasėti tarpiniai augalai – daugiau azoto pavasarį

2023/05/27


Augindami tarpinius augalus saugome gruntinius vandenis nuo taršos nitratais, papildome dirvožemį biogeniniais elementais, gau­name kokybišką žaliąją trąšą, geriname dirvožemio struktūringumą, sumažiname pasėlių piktžolėtumą, saugome nuo erozijos kalvotas vietoves. Tarpinių augalų nauda akivaizdi, jeigu tarpinių augalų mišiniai tinkamai parenkami ir laiku pasėjami. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kokios įtakos tarpinių augalų mišinių sėjos laikas gali turėti azoto kiekiui dirvožemyje pavasarį.

Kuo geriau tarpiniai augalai išsivystę ir turi kuo didesnę šaknų masę – galingą biologinį buferį, tuo geriau apsaugo maisto medžiagas dirvožemyje ir neleidžia joms išsiplauti į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Moksliniai tyrimai rodo, kad nitratų išplovimas į gruntinius vandenis apie 60–70 proc. priklauso nuo tarpinių augalų šak­nų kiekio. Daugiau šaknų turintys tarpiniai augalai pranašesni mažinant gruntinių vandenų taršą nitratais. Taigi, šaknų masė priklauso nuo tinkamo tarpinių augalų vystymosi, juos laiku pasėjus.

Tarpinių augalų bandymai Šakių ir Šalčininkų rajono ūkininkų ūkiuose

2022 metų rudenį pabandėme auginti tos pačios sudėties tarpinių augalų mišinius, juos pasėjus skirtingu laiku skirtingose ūkiuose. Kokius mišinius auginome?

Mišinys „TGS Mik“. Jis susideda iš augalų, kurie šaknų zonoje sudaro mikorizę – augalų šaknų simbiozę su grybais. Ankštiniai augalai šiame mišinyje sudaro 35 proc. augalų, kurių sukaupiamas azotas gali sumažinti po tarpinių augsiančių augalų mineralinių azotinių trąšų poreikį. Mišinio sudėtis: 20 proc. sėjamųjų avižų, 15 proc. sėjamųjų linų, po 10 proc. sėjamųjų vikių, siauralapių lubinų, avižų netikšių bei gausiažiedžių svidrių, po 5 proc. – valgomųjų lešių, persinių bei egiptinių dobilų, bitinių facelijų ir paprastųjų saulėgrąžų. Mišinys tinkamas javams, kukurūzams, pupiniams, kaupiamiesiems augalams ir daržovėms. Rekomenduojamas auginti po rapsų. Sėjos norma – 50–60 kg/ha.

Mišinys „TGS D Strukt 1“. Tai mišinys, gerinantis dirvožemio struktūrą. Seradėlių, šakninių ridikų, saulėgrąžų ir linų šaknys pasiekia gilesnius dirvožemio sluoksnius, pašarinių ridikų ir baltųjų garstyčių šaknys – šiek tiek seklesnius, na, o avižos labiau purena armens sluoksnį. Ankštiniai augalai sudaro 25 proc. viso augalų mišinio. Mišinio sudėtis: 20 proc. avižų netikšių, 15 proc.  sėjamųjų grikių, tiek pat sėjamųjų linų bei egiptinių dobilų. Po 10 proc. šakninių ridikų bei paprastųjų saulėgrąžų ir po 5 proc. persinių dobilų, bitinių facelijų bei sėjamųjų seradėlių. Šis mišinys ypač tinkamas auginant kaupiamuosius augalus bei daržoves. Tinkamas ir javams, rapsams, pupiniams. Sėjos norma – 45 kg/ha.

„TGS N Fix 3“. Mišinys, kurio 65 proc. sudaro įvairūs ankštiniai augalai, skirtas dirvožemį pagerinti biologiniu azotu. Mišinyje 25 proc. sudaro avižos netikšės, po 10 proc. – siauralapių lubinų, pašarinių žirnių, valgomųjų lešių, sėjamųjų avinžirnių, sėjamųjų vikių bei egiptinių dobilų, po 5 proc. – persinių dobilų ir sėjamųjų linų, 3 proc. baltųjų garstyčių ir 2 proc. paprastųjų saulėgrąžų. Mišinys ypač tinka rapsams, taip pat javams, bulvėms, daržovėms, kukurūzams. Sėjos norma – 45–50 kg/ha.

Tarpinių augalų mišinys „TGS BioFum 3“ skirtas dirvos fitosanitarinei būklei gerinti. Pašarinių ridikų ir baltųjų garstyčių glikozidai naikina nematodas, birtinės facelijos atpalaiduoja dirvožemio fosforą, palengvina jo pasisavinimą. Mišinį sudarantys augalai greitai auga, efektyviai stelbia piktžoles. Mišinio sudėtis: 60 proc. – pašariniai ridikai, 30 proc. – baltosios garstyčios, 10 proc. – bitinių facelijų. Mišinys ypač tinka javams, bulvėms, daržovėms. Sėklos norma – 25–30 kg/ha.

„TGS Įs/TGS BIOM“ tarpinių augalų mišinys, užauginantis nemažą tiek antžeminę, tiek požeminę dalį, todėl gali būti sėjamas kaip biomasės kaupimo ir dirvožemio gerinimo mišinys. „TGS Įs/TGS BIOM“ mišinį rekomenduojama įsėti į javus ar kukurūzus arba, nuėmus rapsus, pasėti mišinį. Taip pat galima sėti ir po javų, kaupiamųjų arba daržovių. Mišinį sudaro: 40 proc. gausiažiedžių svidrių, 30 proc. ruginių vikių,
30 proc. egiptinių dobilų.

Taigi, buvo įdomu sužinoti, kaip tų pačių tarpinių augalų mišiniai vystysis pasėti skirtingu laiku, skirtingais sėjos būdais ir kiek po savęs paliks maisto medžiagų būsimiems augalams.

Šakių r. V. Martinaičio ūkyje rugpjūčio 5 d. po žieminių kviečių su „Horsch Avatar 12-25“ buvo įsėti tarpinių augalų mišiniai: ūkinis tarpinių augalų mišinys (45 kg/ha), „TGS Mik“ (60 kg/ha), „TGS N Fix 3“ (50 kg/ha) ir „TGS D Strukt 1“ (45 kg/ha) buvo įsėti nuėmus žieminius kviečius.

Tame pačiame rajone A. Masevičiaus ūkyje po žirnių rugpjūčio 20 d. su „Horsch Avatar 6-16 SD“ buvo įsėti tarpinių augalų mišiniai: ūkinis tarpinių augalų mišinys (10 kg/ha), „TGS D Strukt 1“ (45 kg/ha), „TGS N Fiks 3“ (50 kg/ha) ir „TGS Mik“ (60 kg/ha).

Šalčininkų r. A. Kulevičiaus ūkyje po rugių nukūlimo rugpjūčio 11 d. su ant „Vaderstad carrier XL 425“ prikonstruota sėjamąja „Agro-Masz SP200“ buvo pasėti tarpinių augalų mišiniai: baltoji garstyčia, „TGS BioFum 3“ (30 kg/ha), „TGS D Strukt 1“ (45 kg/ha), „TGS Biom“ (45 kg/ha) bei „TGS N Fix 3“ (50 kg/ha).

A. Zulfijev ūkyje, dar nenukūlus rugių, liepos 1 d. su su „Avacast GR 1200“ buvo paskleista: ūkinis tarpinių augalų mišinys (dobilai, facelijos, grikiai, ridikai) (21 kg/ha), „TGS Bio Fum 3“ (45 kg/ha), „TGS D Strukt 1“ (45 kg/ha), „TGS Biom“ (45 kg/ha). Tarpinių augalų mišinys „TGS N Fix 3“ (50 kg/ha) buvo pasėtas rugpjūčio 20 d. su „Horizon DSX 6016“.

Tarpinių augalų mišinių bandymo rezultatai

Pastebėta, kad anksti pasėjus (rugpjūčio 5 d.), tarpinius augalų mišinius sudarantys augalai turėjo geriausias sąlygas sudygti, todėl tarpinių augalų pasėlyje įvairavo visi mišinį sudarantys augalai.

 2022 08 05 sėtas tarpinių augalų mišinys „TGS D Strukt 1“. Anksti pasėtas mišinys sudarė sąlygas visų mišinį sudarančių augalų vystymuisi.

Po savaitės (rugpjūčio 11 d.) pasėtuose tarpiniuose augaluose ne visiems mišinį sudarantiems augalams buvo tinkamos sąlygos sudygti, todėl tarpinių augalų pasėlyje dominavo dalis tarpinių augalų mišinį sudarančių augalų.

2022 08 11 sėtas tas pats tarpinių augalų mišinys  „TGS D Strukt 1“. Nors mišinyje šakniniai ridikai sudaro 10 proc. viso mišinio augalų sėklų, su vėlyvesne sėja jie dominavo pasėlyje.

Vėlai pasėti (rugpjūčio 20 d.) tarpinių augalų mišiniai prastai dygo, todėl mišiniai negalėjo atskleisti savo funkcinių savybių.

Tarpinių augalų sėjos laiko įtaka nitratinio azoto kiekiui pavasarį

Tarpinių augalų auginimo metu rudenį ir pavasarį buvo tiriami kiekvieno tarpinio mišinio dirvožemiai. Vertinant nitratinio azoto kiekio pokytį, buvo pastebėta tendencija: kuo geresnis tarpinių augalų išsivystymas – tuo didesnis tarpinių augalų sukauptas nitratinio azoto kiekis pavasarį. „TGS N fix 3“ mišinyje, pasėtame rugpjūčio 5 d., pavasarį buvo pastebėtas 4,3 karto didesnis nitratinio azoto kiekis negu rudenį. Dirvožemio struktūrą gerinantis mišinys „TGS Strukt 1“, sėtas tokiu pat metu, pavasariui sukaupė 2,1 karto didesnį nitratinio azoto kiekį.

Vėliau pasėti (rugpjūčio 11 d.) tarpiniai mišiniai taip pat gerai vystėsi, tačiau ne visiems tarpinių augalų mišinius sudarantiems augalams sąlygos augti ir vystytis buvo optimalios. Tačiau tai neturėjo įtakos tarpinių augalų šaknų sistemos tankiam suformavimui, ir pavasarį, ištyrus dirvožemį skirtinguose tarpinių augalų mišiniuose, buvo pastebėtas mineralinio azoto padidėjimas.

Šalčininkų rajone, A. Zulfijev ūkyje, tarpiniai augalai sėti anksti, paskleisti dar ant nenuimtų žieminių kvietrugių. Paskleistos tarpinių augalų mišinių sėklos silpniau kabinosi į dirvožemį, tačiau, anksti paskleistos, suformavo sąlyginai tankius augalų pasėlius, kurie išsaugojo nitratinio azoto kiekius pavasarį, neleisdami jiems išsiplauti. Vienas mišinių – „TGS N Fix“ buvo pasėtas vėlai, rugpjūčio 20 d., tačiau šiame lauke mišiniui augti buvo tinkamos sąlygos, augalai išsivystė gana gerai, ir pavasarį, ištyrus dirvožemį, buvo pastebėtas reikšmingas nitratinio azoto kiekio padidėjimas, palyginus su rudeniu.

Šakių rajone, A. Masevičiaus ūkyje, tarpinių augalų mišiniai buvo pasėti vėliausiai, ir iki vegetacijos pabaigos 2022 m. rudenį nesuformavo tinkamos dangos. Akivaizdu, kad pavasarį, ištyrus dirvožemį, nitratinio azoto kiekis buvo mažesnis nei rudenį.

Išvados:

Ankstyva sėja užtikrina vienodą mišinį sudarančių augalų sudygimą ir vystymąsi.

Geras dirvožemio padengimas ir tarpinių augalų išsivystymas turi įtakos maisto medžiagų, ypač azoto kiekio, išsaugojimui dirvožemyje pavasarį.

Tarpinius mišinius sėjant vėliau, reikia rinktis keleto rūšių ir greitai augančių augalų mišinius.

 

Diagramas žiūrėti laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ Nr. 59

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis