Laima Zvejniece: Kai Žaliasis susitarimas nukrypsta nuo kurso

Keletas citatų iš įdomaus autorės straipsnio portale Ir.lv:

[...] Per metus Latvijos privačiuose ir valstybiniuose medelynuose parduota bendra sodinukų apimtis – 65 mln., iš kurių 15 mln. eksportuojama, daugiausia į Švediją. Jau gana ilgą laiką plačiausiai naudojama ir efektyviausia sodinukų auginimo technologija yra sodinukai su uždara šaknų sistema, kurie pirmuoju etapu auginami durpių substrate, specializuotose auginimo kasetėse.

Toliau jos persodinamos į dirvą kartu su visu durpių substratu, kuris pirmaisiais augimo metais taip pat suteikia dalį reikalingų maisto medžiagų. Persodintas į mišką daigas netraumuojamas, augimo metu mažiau nukenčia nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Kartu karkasiniai augalai arba konteineriniai augalai yra technologija, leidžianti mechanizuotai sodinti dideliu darbo našumu (1500–2000 augalų per dieną), be to, tai galima daryti ilgesnį vegetacijos periodą. Ateityje šį kiekį galima gerokai padidinti pritaikant naujus mechanizuotus sodinimo mechanizmus.[...]

[...] Durpių substratas yra svarbus ir iš principo nepakeičiamas auginant medžius Šiaurės šalyse, Skandinavijoje, taip pat Baltijos šalyse, nes suteikia keletą privalumų ir panaudojimo galimybių. Durpės – organinės kilmės nuosėdinė medžiaga, susidariusi per ilgą laiką irstant augalams drėgnoje ir rūgščioje aplinkoje. Tai natūralus drėgmės šaltinis, sukuriantis palankią medienos auginimo aplinką ir skatinantis augalų vystymąsi. Vienas pagrindinių durpių substrato privalumų – puiki vandens kaupimo talpa. Durpės gali sugerti didelį kiekį drėgmės ir ilgai ją išlaikyti, taip užtikrindamos stabilų drėgmės lygį dirvoje. Arboristikoje tai ypač svarbu, nes padeda išvengti per didelio dirvožemio išdžiūvimo ir suteikia augalams reikiamos drėgmės net ir sausiausiomis oro sąlygomis. Durpės taip pat gerina dirvožemio struktūrą ir padeda gerai vėdinti dirvą, kuri leidžia šaknims laisvai vystytis ir užtikrina gerą oro ir vandens apykaitą. Taigi durpių substratas skatina šaknų sistemos vystymąsi ir augimą, o tai būtina sveikiems ir tvirtiems medžiams. Be to, durpių substrate gausu organinių medžiagų, kurios yra augalų maistinės medžiagos, aprūpinančios juos reikalingais augimui ir vystymuisi elementais. Organinės medžiagos taip pat gerina dirvožemio struktūrą ir sveikatą, skatindamos naudingų mikroorganizmų veiklą. Be to, durpėse „gyvena“ miško aplinkai būdingi mikoriziniai grybai, kurie padeda sodinukui dar geriau ir stabiliau augti, gerina jo stabilumą. Durpių substratas yra stabili medžiaga, užtikrinanti ilgalaikę atramą medžių auginimo procese. Jis gali išlaikyti savo naudingas savybes ilgą laiką, taip sudarydamas stabilią aplinką augimui ir vystymuisi.[...]

[...] Pavyzdžiui, bendrovė „Latvijos valstybiniai miškai“ per metus sunaudoja 13 000 – 14 000 kubinių metrų durpių substrato, o lauko apdorojimui sunaudojama 23 000 – 25 000 kubinių metrų frezuotų durpių.[...]

[...] Kaip jau minėta, Europos Sąjungos žaliasis susitarimas numato iki 2030 metų pasodinti tris milijardus medžių. Bet čia ir prasideda prieštaravimai ir logikos nematyti. Tie patys Green Deal ir Fit for 55 nusprendė vadovautis vadinamuoju Taksonomijos reglamentu, kurio priedo projekte primygtinai rekomenduojama nenaudoti durpių ir durpių produktų žemės ūkyje ir miškininkystėje.

Deja, Europos Sąjungos ir tarptautinė statistika priskiria lygybės ženklą tarp sodininkystės durpių ir energetinių durpių – durpės ir jų produktai yra sugrupuoti kaip energijos išteklius su vienu kodu.[...]

[...] Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos skaičiavimai daro prielaidą, kad durpės oksiduojasi iškart po kasybos, išskirdamos visą jose esantį CO2. Tačiau iš tikrųjų durpių gaminama anglis išlieka ilgą laiką ir iš karto neišskiria CO2. Panaudojus sodininkystės durpes, jos grįžta į gamtą kaip dirvožemio gerinimo priemonė arba naudojamos medžių sodinukų su uždara šaknų sistema miškininkystei, taip prisidedant prie CO2 absorbcijos.[...]

[...] Reikia priminti, kad 2020 metais Europos Komisija pasiūlė Europos klimato įstatymą, kuris numato iki 2050 metų sukurti klimatui neutralią Europos Sąjungą. Šis plataus užmojo planas apima pelkių, kaip svarbios anglies absorbentos, išsaugojimą ir atkūrimą. Tai pasakytina ir apie pelkes, kaip vieną iš šlapžemių rūšių, kuriose tikriausiai turėtų baigtis bet kokia ūkinė veikla ir prasidėti išsivysčiusių pelkių melioracija. Deja, šiuo atžvilgiu darytina išvada, kad Europos Komisijai, kaip ir daugumai pietų Europos valstybių narių, nesuprantamas faktas, kad nebuvo rastas lygiavertis durpių substrato pakaitalas, kurį būtų galima panaudoti. tiekti tiek pakankamu kiekiu, tiek kokybiška.[...]

[...] Tarptautinė statistika rodo, kad keliose Europos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Nyderlanduose, praktiškai visi durpynai buvo nualinti dėl žmogaus ūkinės veiklos, pavyzdžiui, pelkių sausinimo žemės ūkio reikmėms ar durpių panaudojimo šildymui. Štai kodėl svarbu išsaugoti šias pelkes. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad kiekvienos šalies situacija yra skirtinga ir turi būti vertinama skirtingai. Latvijoje situacija pelkėse kur kas geresnė. Apie 70 % Latvijos pelkių išliko nepažeistos, o apie 40 % yra saugomose gamtos teritorijose. Durpių gavyba ir ūkinė veikla vyksta tik 4% pelkių. Dar svarbiau, kad Latvijoje gautos durpės naudojamos ne energetikos sektoriuje, o tik sodininkystėje ir miško sodinukų auginimui. Tokiu būdu durpės natūraliai grįžta į dirvą kartu su skirtais naudoti augalais.

Sudėjus skaičius matome, kad viename kubiniame metre durpių galima užauginti 7000 pušų sodinukų, iš kurių savo ruožtu galima užsodinti 2,8 ha. Jei skaičiuotume toliau, tai 2,8 ha miško per 70 metų pritraukia 1232 t CO₂. Kita vertus, išgaunant kubinį metrą durpių išmetama 1,8 kg ŠESD. Nauda prieš nuostolius akivaizdi, deja, nežiūrima į bendrą vaizdą, todėl Europos sprendimus priimančiose institucijose ji neįskaitoma.

Todėl Latvija turi daug didesnę naudą iš durpių panaudojimo esamais kiekiais, ypač einant link klimatui neutralios ekonomikos, nei sustabdžius ūkinę veiklą pelkėse.[...]

[...] Siekiant klimato požiūriu neutralaus ūkininkavimo, svarbu energetinių durpių naudojimą atskirti nuo durpių naudojimo sodininkystėje ir miškininkystėje. Todėl energetines durpes reikėtų vertinti atskirai nuo žemės ūkyje naudojamų durpių.

Jeigu nepavyktų pasiekti planuojamos pelkių tvarkymo politikos pokyčių ir grįžti prie ankstesnių sodinukų auginimo būdų, nes bus sustabdytas durpių gavyba, tai sukeltų labai neigiamų, net negrįžtamų pasekmių. Sodinimas taptų lėtesnis ir mažiau efektyvus, sumažėtų turimų miško medžių sodinukų kiekis ir kokybė. Tai savo ruožtu paveiktų miškų atkūrimą Latvijoje, o tai prieštarauja Žaliojo susitarimo tikslams.[...]

[...] Latvijos sodinukų augintojai ir sodininkai sutaria – durpių kitu substratu pakeisti negalima, alternatyva durpėms kol kas nerasta. Kiti substratai, tokie kaip akmens vata, kokoso pluoštas, turi dar didesnį „ekologinį pėdsaką“ nei durpės, nes jų gamyba ir gabenimas dideliais atstumais sunaudoja daug išteklių. Kokoso pluoštas mineralizuojasi per 6-7 metus, auginant daržoves naudojamas du sezonus, nes šaknys suauga, kas neleistina miško sodinukams. Didelė tikimybė, kad bus įvežti neegzistuojančių kenkėjų, ligų ir virusų, kurie ateityje gali pridaryti didžiulės žalos. Mineralinei vatai sodininkystėje plėvelė atskiriama nuo vatos, mineralinė vata sumalama, įterpiama į dirvą, kuri gali būti panaudota kelių tiesimui, bet negalima auginti miško sodmenų ir kitų ilgalaikių sodinukų, kur daigas sodinamas kartu su substratu.

Be to, gali būti sunku pasirinkti durpių substrato pakaitalą, nes alternatyvios medžiagos turi būti plačiai prieinamos, geros kokybės ir prieinamos. Perėjimas prie naujų substratų gali pareikalauti papildomų techninių įgūdžių ir išsilavinimo arboristams ir miško atkūrimo specialistams.[...]

[...] Nenaudojant durpių, sodinukų ir maisto auginimui gresia pavojus ir daugelis medelynų prives prie bankroto, tačiau miško auginimas neįmanomas. Miško pramonės atstovai – miško savininkai ir miško sodmenų augintojai – atkreipia dėmesį, kad be durpių miško sodmenų išauginti neįmanoma, atsižvelgiant į jų auginimo technologiją ir sodmenų reikalavimus. Kartu su sodinukais durpės grąžinamos į mišką arba įterpiamos į medelynų pūdymą sodinukams su atvira šaknų sistema auginti. Planas pasodinti didelį kiekį medžių negali būti įgyvendintas nenaudojant durpių.[...]

Publikacijos ištraukas paskelbė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA)

Visą straipsnį (latvių kaba) galima perskaityti portale Ir.lv