Laiškinio česnako renesansas

Lietuvoje laiškinis česnakas buvo auginamas kaip dekoratyvus augalas ir vadinamas tribuliais arba tribuliniais svogūnais. Pastaruoju metu augalas vertinamas kaip maistinga žalumyninė daržovė ir jos paklausa sparčiai didėja.

Nijolė MAROČKIENĖ

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja

Įspūdingi ir patikimi

Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum L.) – česnakų (Allium J.) genties ir česnakinių (Alliaceae J. Agardh.) šeimos daugiametis žolinis augalas. Jie natūraliai auga Europos ir Azijos regionuose, nuo seno ypač vertinami dėl maistinių ir dietinių savybių. Išskiriama laiškinio česnako atmaina Allium sibiricum L. Garcke paplitusi ir Sibire, ir Europoje. Ji labai atspari šaltoms žiemoms.

Augalai daržoviniai, prieskoniniai, vaistiniai, dekoratyvūs ir nektaringi (medingi). Laiškinio česnako lapai (laiškai) tuščiaviduriai, 4–6 mm pločio. Žiedynas rutulio formos arba pusiau rutuliškas, tankus, daugiažiedis. Žiedai šviesiai rausvi arba violetiškai rausvi. Svogūnėliai (ropelės) – iki 1 cm skersmens, apsupti plona odele. Ilgalaikių stebėjimų duomenimis, Lietuvos klimato sąlygos palankios ir vietinėms, ir introdukuotoms laiškinio česnako veislėms augti.

Auginti nesunku

Šis česnakas dauginamas sėklomis arba vegetatyviniu būdu. Pirmuoju būdu dauginamas anksti pavasarį, sėjant kovą į nešildomą šiltnamį, o sėjant vėliau – ir į lysvę lauke. Sėklos beriamos tankiai, nes česnakai persodinami į nuolatinę augimo vietą ne po vieną daigelį, o sudarant naujus kerelius iš 10–15 daigelių. Vegetatyviniu būdu svogūnėliais dauginama pavasarį ir rudenį. Patariama 2–3 metų kerą suskirstyti dalimis po 7–10 svogūnėlių ir sodinti į paruoštą naują vietą tokiu pat gyliu kaip ir augo. Suformuotus naujus kerelius reikėtų sodinti 30 cm atstumu.

Česnakas geriausiai auga drėgnoje, puveningoje priemolio dirvoje. Tačiau galima auginti visose dirvose, jas pagerinus organinėmis trąšomis. Augalas pakenčia dalinį pavėsį, atželti pradeda jau kovą. Atsparus ligoms ir kenkėjams. Jei česnakai auginami vazonuose, žiemai rekomenduojama įnešti į vėsią patalpą.

Pirmasis laiškų derlius imamas jau balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, o uždengus agrodanga, derlių galima paankstinti dar maždaug dviem savaitėmis. Auginant česnakus laiškams, pradėjus formuotis žiediniams pumpurams, reikia nupjauti antžeminę augalo dalį 5–6 cm aukštyje, po to augalą gausiai palieti ir patręšti azotu. Tuomet laiškai bus pjaunami 3–4 kartus per vasarą.

Maistui ir grožiui

Maistui skinami švieži lapai – laiškai. Švelnaus skonio ir aromato laiškai tinka daugeliui patiekalų vietoje svogūnų laiškų. Naudojami salotoms, mišrainėms, sriuboms, sultiniams, daržovių ir kiaušinių patiekalams skaninti. Be to, laiškus galima susmulkinti ir užšaldyti specialiuose maišeliuose. Jauni spalvingi žiedai tinka valgiams papuošti, o juos sudžiovinus – ir sausoms puokštėms rišti.

Biochemine sudėtimi šie česnakai lenkia valgomuosius svogūnus. Juose gausu vitamino C, karoteno (provitamino A), cukrų, baltymų, fitoncidų. Lapuose esantys biocheminiai junginiai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Jie vertinami kaip virškinimą gerinanti, peršalimo, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinė priemonė.

Laiškinis česnakas gražiai atrodo gėlynuose su kitais augalais. Tinka auginti ir loveliuose, vazonuose. Žiedynus formuoti pradeda antraisiais augimo metais ir žydi gausiai. Juos noriai lanko bitės.

Tarp veislių – ir lietuviška

‘Aliai’– lietuviška laiškinių česnakų veislė. Augalai vidutiniškai aukšti, lapija tamsiai žalios spalvos, laiškai smulkūs, vamzdiški, švelnaus skonio, sultingi. Augalas suformuoja iki 280 laiškų. Žiedai alyvinės spalvos, susitelkę į rutuliškus žiedynus. Sėklos smulkios, juodos, blizgančiu paviršiumi. Svogūnėliai pailgi, smulkūs, 1,2 cm skersmens. Atželia vidutiniškai per 25–30 dienų.

Lietuvoje laiškinio česnako selekcija pradėta 1998 m., taikant individualią augalų atranką iš atsivežtų pavyzdžių ir surinktų vietinių populiacijų. Naujos linijos buvo įvertinamos atsižvelgiant į augalų aukštį, lygumą, žiedų spalvos intensyvumą, produktyvumą. 2005 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta pirmoji lietuviška česnako ‘Aliai’ veislė (aut. N. Ma­ročkienė). Nuo 2007 m. veislė įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir į ES bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą.

‘Zornaja Rostan’– baltarusiška veislė. Augalai apie 62 cm aukščio, lapija sodriai žalia, pusiau stati, laiškai vamzdiški, vidutiniškai 0,6 cm skersmens.

‘Sempra’– čekų selekcininkų sukurta veislė. Augalai vidutiniškai 52 cm aukščio, lapija pusiau stati, sodriai žalia, smulki, laiškai vamzdiški, 0,3–0,5 cm skersmens.

Nijolės Maročkienės nuotraukos

2021-07-26