Laisvosios prekybos susitarimas – meškos paslauga

Pietų Amerikos šalių ir ES laisvosios prekybos grėsmes komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas PUIDOKAS:

„Laisvosios prekybos susitarimas su „Mercosur“ šalimis – atviras klausimas, atsiradęs jau prieš keletą metų, tik Lietuvoje apie jį kažkodėl labai mažai diskutuojama. Atrodytų, kad mums šios problemos lyg ir nebūtų ir ji nerūpėtų. Apie tai reikėtų platesnės diskusijos, nes susitarimas turės įtakos ir visiems mums, lietuviams, ir ypač žemės ūkiui. Susitarimu siekiama Vokietijos ir kitų ES valstybių pramoninkams, ypač automobilių gamintojams, plačiau atverti vartus į Pietų Amerikos šalių rinką. O kad taip atsitiktų, politikai yra pasiryžę paaukoti ES žemės ūkį. Toks jų sprendimas ir yra didžiausia problema. Ir tai liūdina.

Mums reikėtų būti vienoje grupėje su šalimis, kurios yra prieš šį susitarimą, kad kiek įmanoma dėl to mažiau kentėtų žemės ūkis. Tai, kad dėl to Lietuvoje nevyksta diskusijų, kelia nerimą, gali susiklostyti situacija, kai mūsų politikai nesusigaudys, kokius dokumentus reikėtų pasirašyti, o kokių – ne. Dėl šitų dalykų LŪS aktyviai dalyvauja ir tarptautinėje veikloje, kartu su COPA ir COGECA nariais.

Europos ūkininkai ir gyvulių augintojai lapkričio 6 d. išsiuntė bendrą pareiškimą Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen ir dabar ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl gamybos standartų ir reikalauja iš naujo įvertinti ES ir „Mercosur“ šalių laisvosios prekybos susitarimą. Europos žemės ūkio organizacijos ragina ES politikos formuotojus persvarstyti šį susitarimą ir dėl to, jog neseniai yra sustabdytas jautienos eksportas iš Brazilijos.

EK ir Vengrijai adresuotame pareiškime teigiama: „Naujausias ES auditas atskleidžia nuolatines Brazilijos problemas, susijusias su Europos maisto saugos standartų laikymusi, ypač dėl draudžiamų hormonų sekimo. GD SANTE auditas atskleidė didelių Brazilijos gebėjimų atsekti hormonų, ypač estradiolio 17β – augimo hormono – naudojimą. Jis plačiai naudojamas Brazilijoje, bet ES dėl galimos vėžio rizikos yra uždraustas daugiau nei 40 metų. Nepaisant šių išvadų, EK leido Brazilijos valdžios institucijoms įgyvendinti „savarankišką draudimą“, kol jos galės garantuoti jautienos be hormonų eksportą į Europą. Šis sprendimas sukėlė rimtą susirūpinimą dėl priežiūros adekvatumo ir Brazilijos savireguliacijos patikimumo, ypač atsižvelgiant į neseniai įvykusį „Carne Fraca“ skandalą, atskleidusį rimtus reguliavimo trūkumus Brazilijos mėsos pramonėje.

Be to, dėl Brazilijoje pasikartojančių sunkumų, ribojant pavojingų augalų apsaugos produktų naudojimą, ir didėjančių Brazilijos ir ES fitosanitarinių standartų skirtumų, lauko kultūrų padėtis tampa netvari ir ES ūkininkams nepriimtina. Pavyzdžiui, CEPM tyrimas rodo, kad 52 proc. veikliųjų medžiagų, kurias leidžiama naudoti kukurūzams Brazilijoje ir Argentinoje, buvo uždrausta ES, kai kurios iš jų, pavyzdžiui, herbicidas atrazinas, uždraustas daugiau nei 15 metų! Be to, yra apie 30 veikliųjų medžiagų, kurias leidžiama naudoti cukranendrėse Brazilijoje, tačiau neleidžiama naudoti auginant cukrinius runkelius ES. Šių skirtumų negalima paaiškinti tik skirtingomis sąlygomis, tokiomis kaip klimatas, dirvožemis ar švelninimo priemonės. Veiklioji medžiaga, kuri ES laikoma pavojinga sveikatai arba aplinkai, taip pat turėtų būti laikoma pavojinga „Mercosur“ šalyse.

Europos ūkininkai yra sunerimę dėl galimos rizikos, kylančios dėl didėjančio importo iš Brazilijos, nes tai pakenks griežtiems ES gyvūnų gerovės, aplinkos apsaugos ir vartotojų sveikatos standartams.“ Tai reiškia, kad mes nesame nuošaly, tik norėtųsi, jog ir mūsų politikai šia tema aktyviau reikštųsi ir bandytų išklausyti visas puses, kad galėtų susiformuoti ir savo poziciją. Dabar, kai viso to nėra, darosi neramu.

Viena iš baimių – muitų atsisakymas žemės ūkio produkcijai iš Pietų Amerikos šalių. Jų produkcija bus pigesnė ir lengviau pasieks rinkas. Iš kitos pusės, ir vartotojai turėtų būti sunerimę, nes dabar dar galima kažkiek apsaugoti nuo produkcijos iš trečiųjų šalių, o kai įsigalios susitarimas su „Mercosur“ šalimis, atsiras tikimybė, kad iš trečiųjų šalių atkeliaus nekontroliuota, neaiškios kokybės, nežinia, kokiais standartais vadovaujantis užauginta produkcija. Aišku tik viena, kad ta produkcija bus žemesnių standartų, nei ES šalyse pagaminta produkcija. Turbūt visi gali pripažinti, kad, vertinant pasaulio standartais, ES valstybių narių reikalavimai yra aukščiausi pasaulyje. Bet Pietų Amerikos šalių ūkininkai sugeba mėsos ir augalininkystės produktus bei pašarus pagaminti gerokai pigiau, tačiau dažnai – kokybės sąskaita.

Jeigu Prancūzijos, Vokietijos ar Lenkijos ūkininkai dėl tokių galimų konkurentų priešinasi jau vis aktyviau, tai mūsų ūkininkams, kuriems išmokos yra vienos mažiausių ES, bus dar blogiau. Deja, reikalaujant suvienodinti ES išmokas, jau pasigirsta kalbų, kad gal išvis išmokų reikėtų atsisakyti. Tai reikštų, kad jei ES neberems ūkininkų, tai žemės ūkis daugiau turėtų būti remiamas nacionaliniu lygmeniu. Yra tokia pasaulinė praktika, tačiau man neramu dėl to, kad, žinant mūsų valdžios ilgametį požiūrį į žemės ūkį, mūsiškiai taip, kaip yra kitose šalyse, tikriausiai nepadarys, o jeigu ir darys, tai tikriausiai tik daug mažesniu masteliu. Ir bet kokiu atveju būsime pralaimėję. Galime sulaukti ir tokių laikų.

Ne paslaptis, kad jau ir dabar nemaža dalis mūsų kavinėse suvalgomų kepsnių yra atkeliavę iš Pietų Amerikos, taip pat ir nemaži kiekiai pašarų – sojų arba kukurūzų, kuriuos Lietuvos ūkininkai naudoja fermose. O kai įsigalios laisvosios prekybos susitarimas su „Mercosur“ šalimis, viso to pas mus atsiras dar daugiau. 

Iš tikrųjų leidimas patekti į Europos rinką gaminiams, kurie neatitinka ES nustatytų standartų, būtų meškos paslauga ES gamintojams ir vartotojams. Todėl ES politikos formuotojai raginami atmesti dabartinį susitarimą ir palaikyti prekybos politiką, kuri atitinka griežtus mūsų žemės ūkio sektoriaus standartus ir atspindi Europos vertybes, kaip ir pabrėžiama strateginiame dialoge dėl žemės ūkio ateities. Be to, Lietuvoje dabar ir nelabai tinkamas laikas ką nors svarstyti ar priimti sprendimus – valdžios tarpuvaldis. Nebėra su kuo kalbėtis – su vienais jau nebeverta, o kiti dar nesėdi savo postuose.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.