Laktozės netoleravimą lengva supainioti su kitais sutrikimais

Šeimos gydytoja Jurga Girutytė sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl vieni pieno produktus toleruoja puikiai, o kiti jaučia diskomfortą net nuo nedidelio kiekio, slypi organizmo gebėjime gaminti laktazės fermentą.

„Žmonių, kurie toleruoja pieno produktus, plonoji žarna gamina pakankamai laktazės, kuri suskaldo pieno cukrų (laktozę) į paprastuosius cukrus. Tuo tarpu netoleruojant laktozės, organizmas nebegamina pakankamai šio fermento, todėl nesuskaidyta laktozė keliauja į storąją žarną, kur ją pradeda skaidyti bakterijos. Dėl to atsiranda pilvo pūtimas, raižymas ar kitas diskomfortas“, – aiškina gydytoja.

Kodėl simptomai dažnai atsiranda su amžiumi?

Pasak J. Girutytės, daugelis žmonių nustemba, kai pieno produktai, kuriuos anksčiau valgė be problemų, vėliau pradeda kelti nemalonius pojūčius. Tačiau tai gana įprasta.

„Laktozės netoleravimas tiesiogiai susijęs su laktazės fermento trūkumu. Jei jo aktyvumas mažas, organizmas nebesugeba suskaidyti pieno cukraus į pasisavinamas dalis. Daugumai žmonių laktazės gamyba yra tarsi „suprogramuota“ mažėti po nujunkymo, nes pienas nebėra pagrindinis maisto šaltinis. Dažniausiai šis procesas išryškėja paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje, maždaug tarp 20 ir 40 gyvenimo metų“, – sako gydytoja.

Ji priduria, kad laktazės aktyvumas gali sumažėti ne tik dėl genetinių priežasčių, bet ir dėl žarnyno pažeidimų, infekcijų ar tam tikrų ligų, pavyzdžiui, celiakijos ar Krono ligos. Be to, vyresniame amžiuje fermento aktyvumas taip pat mažėja kaip bendras fiziologinis procesas, todėl senjorai pieną dažnai toleruoja prasčiau nei jaunesni žmonės.

Laktozės netoleravimą lengva supainioti

Viena dažniausių problemų ta, kad laktozės netoleravimą nesunku supainioti su kitais sutrikimais. Pilvo pūtimas, viduriavimas ar raižymas gali būti būdingi ir dirgliosios žarnos sindromui, ir kitų maisto produktų netoleravimui.

„Laktozės netoleravimą galima supainioti ir su pieno baltymo alergija. Skirtumas tas, kad alergija yra imuninės sistemos reakcija, kuri gali pasireikšti ne tik virškinimo simptomais, bet ir bėrimais ar kvėpavimo sunkumais“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.

Anot jos, vienas svarbiausių orientyrų – simptomų laikas. Jei diskomfortas atsiranda praėjus maždaug 30 minučių–2 valandoms po pieno produktų vartojimo, laktozės netoleravimas tampa labiau tikėtinas.

Visiškai atsisakyti pieno dažniausiai nereikia

Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų griežtų draudimų neprireikia. Dalis žmonių vis dar gali toleruoti nedidelį laktozės kiekį, ypač jei pieno produktai vartojami tinkamai.

„Net ir maži mitybos pokyčiai gali būti labai efektyvūs, nes dauguma žmonių su laktazės trūkumu vis tiek gali toleruoti nedidelį laktozės kiekį. Dažnai padeda pieno vartojimas ne tuščiu skrandžiu, o kartu su kitu maistu, nes taip virškinimas sulėtėja. Taip pat verta rinktis mažesnes porcijas, o ne didelį kiekį vienu kartu“, – pataria J. Girutytė.

Gydytoja rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į pačius produktus. Brandinti sūriai, fermentuoti gaminiai, tokie kaip jogurtas ar kefyras, dažnai toleruojami geriau, nes juose laktozės jau būna mažiau. Taip pat galima rinktis produktus be laktozės arba, jei reikia, vartoti laktazės fermento papildus.

Tyrimas padeda išvengti spėliojimų

Jei po pieno ar kitų jo produktų nuolat kartojasi pilvo pūtimas, raižymas, dujų kaupimasis ar viduriavimas, į tai numoti ranka nereikėtų. Ypač jei simptomai pradeda kartotis vis dažniau arba tampa nuolatiniu diskomfortu.

Laktozės netoleravimas nėra pavojinga liga, tačiau jis gali reikšmingai bloginti gyvenimo kokybę. Be to, savarankiškai atsisakius visų pieno produktų, kyla rizika, kad mityboje ims trūkti svarbių medžiagų, pavyzdžiui, kalcio ar baltymų. Todėl tikslus priežasties nustatymas yra svarbus ne tik dėl komforto, bet ir dėl bendros sveikatos.

Kai simptomai kartojasi, svarbu ne spėlioti, o ieškoti tikslios priežasties. Tam gali būti atliekamas genetinis tyrimas.

„Genetinis tyrimas parodo, ar žmogus turi genetinį polinkį į laktozės netoleravimą. Tyrimui paimamas veninis kraujas arba seilių mėginys, o laboratorijoje tiriamos specifinės genų mutacijos. Tai leidžia nustatyti, ar laktazės gamybos sumažėjimas yra nulemtas genetiškai, ar simptomai greičiausiai kyla dėl kitų priežasčių“, – aiškina gydytoja.

Anot jos, toks tyrimas padeda išvengti nepagrįstų mitybos ribojimų ir geriau suprasti, kas iš tiesų sukelia nemalonius pojūčius po valgio.

„Antėja“ informacija