Lanksčioji ir ištvermingoji aspidistra

Gimta žemė – Japonija ir Kinija

Aspidistra (Aspidistra) – smidrinių (Asparagaceae) šeimos visžalis žolinis augalas, savaime augantis Kinijoje ir Japonijoje, kur temperatūra nenukrinta žemiau 5 laipsnių šalčio.

„Tai pavėsio augalas, savo tėvynėje žaliuojantis medžių ir krūmų šešėlyje“, – atkreipė dėmesį K. Balnytė.

Kada aspidistros pasiekė Lietuvą, anot botanikės, tiksliai nėra žinoma, bet manoma, kad jos jau nuo seno buvo auginamos dvaruose, žiemos soduose, bažnyčiose. Šis augalas tapo miestų kultūros ir netgi prabangos atributu.

Mūsų šalyje dažniausiai auginama aukštoji aspidistra (A. elatior) – neišranki kambarinė gėlė, vertinama dėl išskirtinių dekoratyvinių savybių, ištvermingumo.

Ketaus gėlė

Kaip paaiškino pašnekovė, „ketaus gėle“ aspidistra tituluota dėl standžių, tvirtų, ilgai nevystančių lapų:

„Tose dažnai kalnuotose vietovėse aspidistrų lapai prisitaikė išgyventi nepalankiomis sąlygomis: atlaikyti paros temperatūrų skirtumus ir stipresnius vėjus.“

Aspidistra nepakenčia akinamos saulės, o ypač jauni jų lapai. Nemėgsta nė drėgmės pertekliaus. Lapai išauga tiesiai iš šakniastiebio, kurį pratęsia susiraizgiusios, balkšvos šaknelės.

Ypač vertinga yra tai, kad aspidistra nebijo netgi užteršto oro, tarkim, prirūkytos aplinkos. Nepavojingi lapai nei žmonėms, nei jų augintiniams.

Žiedai – be koto

Žvaigždės formos aštuonkampiai, kremiškai bordo spalvos aspidistros žiedeliai išlenda tiesiai iš žemės be koto žiemai baigiantis ar pavasariui prasidedant. Tuos žiedelius, pasislėpusius po lapais, sunkoka pastebėti. Nemaloniu kvapu žiedai vilioja vabzdžius.

Savo kalnuotoje gimtinėje, kurioje auga po atviru dangumi, aspidistros pasiekia metro aukštį, o Lietuvoje daugiau 65–80 cm paprastai neišstybsta. Visas augalo grožis ir vertė, anot pašnekovės, glūdi elipsės formos, pailgai lancetiškuose, standžiuose, odiškuose tamsiai žaliuose lapuose, kurių gyvenimas dar ilgokai tęsiasi ir juos nuskynus.

Apdulkina muselės ir sraigės

Italų botanikas F. Delpino 1875 m. ištyrė, kad aspidistras apdulkina smulkūs vabzdžai – trumpastraublės muselės.

Vabzdžiai skraido saulėtomis ir sausomis dienomis. O nepalankiomis oro sąlygomis, kai lyja, tiesiai iš žemės išsiskleidusius aspidistrų žiedus visiškai atsitiktinai šliauždamos žeme apdulkina sraigės.

Ateities augalas

„Aspidistra – ateities augalas, – pabrėžė botanikė K. Balnytė. – Šiuo metu jau yra patvirtintos 103 aspidistrų rūšys. Manau, kad ateityje atsiras ne tik dar daugiau aspidistrų rūšių, bet bus išvesta ir daugiau jų veislių. Mat ieškant kitų naujų augalų, pirmenybė dekoratyvinėje sodininkystėje teikiama tiems, kurie yra neįnoringi, praktiški auginti, nelepūs, pakenčia neigiamus aplinkos faktorius.

Aspidistra laikoma Viktorijos laikų augalu, nes šios karalienės valdymo metais ji paplito Didžiojoje Britanijoje.

Kaip jau minėjome, Lietuvoje populiariausia ir istoriškai labiausiai paplitusi yra aukštoji aspidistra (A. elatior) ir jos margalapė veislė ‘Variegata’ (baltai, gelsvai dryžuotais lapais). Japonų selekcininkai išvedę veisles ‘Akebono’ (su balsvomis lapų viršūnėlėmis), ‘Sekko Kan’ ir kt.

Žinotina yra tai, kad pertręštų margalapių aspidistrų lapai blanksta, menkėja spalviniai kontrastai.

Lietuvoje aspidistromis galima pasigrožėti botanikos soduose, Kretingos muziejaus Žiemos sode.

Kaprizas – vengti saulės

Aspidistros turi vieną kaprizą – augti pavėsyje, daliniame šešėlyje, patamsintoje vietoje. Botanikės Kristinos Balnytės žodžiais tariant, nuo tiesioginių saulės spindulių atviroje vietoje pasodintų aspidistrų lapai tiesiog „iškepa, nudega“.

Tad kambario palangė aspidistrai nėra tinkama vieta, ją reikėtų statyti toliau nuo lango, o vasarą išnešus į lauką, parinkti vietą prie krūmų ar medžių.

Joms augti užtenka šviesos ir koridoriuje, kur gali ištverti ir netgi nedideles minusines temperatūras. Ta galimybe mėgsta pasinaudoti įstaigos, biurai, o prieš keletą dešimtmečių aspidistrų lovelį galėjai pamatyti ir vėsioje daržovių parduotuvėje, kurioje joms šilumos pakako tiek, kiek vaisiams ir daržovėms.

Dalijame kerą

Aspidistra dauginama dalijant kerą šakniastiebio gabaliukais, kai temperatūra patalpose yra šiek tiek šiltesnė.

Kai aspidistra persodinama, dalį keriuko paliekame tame pačiame vazone, jį sutrumpindami, pašalindami, nukirpdami papuvusias, sudžiūvusias šakniastiebio dalis. Sveiką pjūvį botanikė Kristina Balnytė pataria apibarstyti maltu cinamonu, kad geriau užgytų pjūvio vieta.

Pasodinus augalą geriausia kelias dienas jo visiškai nelaistyti.

Renkamės vazoną

Įsigijus aspidistrą, pirmiausia reikia apžiūrėti, ar pakanka žemės vazone. Jeigu šaknelės lenda per vazono apačią, tenka persodinti į didesnį vazoną.

Kristina Balnytė pataria aspidistroms rinktis plastiko vazonus, nes jų pasiūlos įvairovė yra didesnė. Vazonas neturėtų būti žemesnis nei 20–25 cm aukščio, o plotis gali būti įvairus.

Geriau, kad vazonas apačioje būtų su ertmėmis, kurios reikalingos tam, kad nutekėtų vandens perteklius. Padėklus parenkame pagal vazono dydį.

Žemė – rūgštoka

Žemė turi būti šiek tiek rūgštoka. Botanikės pastebėjimu, aspidistra gali augti ir lengvesnėje, ir sunkesnėje žemėje, bet geriausia – humusinga, derlinga žemė, šiek tiek sumaišyta su durpėmis. Toks mišinys geriau palaiko drėgmę, rečiau tenka laistyti.

Vazono apačioje galima įdėti drenažo: truputį akmenėlių ar molio gurvuolėlių.

Kaip prižiūrėti

LAISTYMAS. Kristina Balnytė perspėja aspidistrų neperlaistyti. Žiemą laistyti užtenka ir vieną kartą per savaitę, o vasarą, jeigu akivaizdu, kad išdžiūsta, šiltesniu oru galima ir papildomai palaistyti. Svarbu nepalikti dėkle vandens, antraip pūva šaknelės. Ir apskritai laistymui vertėtų pasirinkti šiltesnes dienas.

TRĘŠIMAS. Tręšti reikėtų pradėti aspidistrai jau peržydėjus – kambariniams, lapiniams augalams skirtomis trąšomis. Prieš tręšiant augalai turi būti palaistyti vandeniu.

TEMPERATŪRA. Aspidistra puikiai auga esant iki 10–15 °C temperatūros. Margalapėms aspidistroms reikia parinkti šiltesnę vietą. Kaip pabrėžė Kristina Balnytė, neverta nusiminti, jeigu kritiniais atvejais aspidistrų sąžalynas apšąla: kero viduje gali likti sveikų šakniastiebių.

Karštą, saulėtą dieną ne pro šalį aspidistrą atitraukti toliau nuo šviesos. Ypač nuo to reikėtų saugoti jaunus lapelius.

VALYMAS. Lapus reikia valyti švelnia šluostele, o nuvalius galima apipurkšti vandeniu. Jeigu ant lapų susidaro kalkėtų nuosėdų, tai viršutinę lapo pusę galima apipurkšti lapų blizgikliu ir pavalyti švelnia šluostele.

KARPYMAS. Senus, džiūti pradedančius lapus reikia pašalinti. Nuo pertręšimo, netinkamos priežiūros parudavusius lapų kraštus galima apkirpti pagal lapo formą – jie nuo to labai nenukentės.

Po atviru dangumi

Vasarą aspidistrą galima išnešti į lauką, bet tam geriau pasirinkti apniukusią, vėsią dieną, kad augalas pamažėle prisitaikytų prie aplinkos. Ypač jautrūs tokiai permainai jauni lapeliai.

Su vazonu į žemę geriau nesodinti, nes patirsite problemų iškasdami (šaknys per vazono apačią gali įaugti į žemę, o išplėšiant iš jos bus pažeidžiamos).

Giname nuo kenkėjų

Nors aspidistros ir atsparios, vis tiek reikėtų stebėti, ar jų neapniko kenkėjai.

Voratinklinė erkutė. Kai oras per sausas, aspidistras gali užpulti voratinklinė erkutė. Lapus reikia papurkšti vandeniu, pavalyti drėgnesne šluostele.

Skydamariai. Nuo kitų augalų ar su žemių užkratu gali patekti skydamarių. Kadangi lapas yra lygus, tai labai lengva juos nuvalyti, neleisti, kad privistų daugiau. Valant žemę reikėtų uždengti plėvele ar minkštu popierium, kad neprikristų užkrato.

Aspidistra Rytų medicinoje vartojama virškinimo sutrikimams, amenorėjai (mėnesinių nebuvimui), mialgijai (raumenų skausmams), šlapimo kanaluose esantiems akmenims gydyti. Šis augalas pasižymi šlapimo varomuoju, priešuždegiminiu poveikiu. Paprastai gydomosios savybės priskiriamos aukštajai aspidistrai.

Lankstome, dažome, piname

Floristikoje aspidistra vertinama dėl savo formą ilgai išlaikančių, nevystančių lapų, dekoratyvūs ir be vandens. Ne veltui brangokus aspidistros lapus gėlininkai pardavinėja ir po vieną.

Botanikė Kristina Balnytė atkreipė dėmesį į tai, kad kantrioji aspidistra nuolankiai ištveria ir lapų dažymą (floristikoje naudojamais dažais). Priklausomai nuo progos ir kompozicijos, aspidistros lapai gali būti dažomi, tarkim, bronzos, sidabriniu, auksiniu atspalviais.

Kuo senesnis aspidistros lapas, tuo jis pradeda labiau linkti, ir gėlininkai nepraleidžia progos tuo pasinaudoti. Ne tik palinkusius lapus deda į gėlių kompozicijas, bet ir patys juos lanksto, suka ritinėliais, kerpa, plėšo, pina vardan grožio.

Priklausomai nuo to, kokius žiedus panaudosime puokštėms, aspidistrų lapai tiks ir džiugioms, ir gedulingoms progoms (jas įprasta matyti laidotuvių krepšeliuose, vainikuose). Netgi dovanų juostelėms pinti galima išradingai pritaikyti aspidistrų lapus.

Japonijoje, kur aspiditros savaime auga gausiai, iš jų pinamos dėžutės maistui laikyti.

Kristinos BALNYTĖS, Jurgitos TERTELIENĖS ir Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.