Lapkritį pigo dujos ir nafta, rekordinį elektros kiekį suvartojo elektromobiliai

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške lapkričio mėnesį vidutiniškai kainavo 31,2 Eur/MWh – 2,4 proc. mažiau nei spalį, kai jų kainos siekė 31,9 Eur/MWh. Dujų kainos lapkritį svyravo tarp 29–32 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos toliau gali svyruoti tarp 31–33 Eur/MWh.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos 2025 m. gruodžio 1 d. buvo užpildytos apie 75 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 85 procentus. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla gruodžio 1 d. buvo užpildyta apie 55 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 76 procentus. Per Klaipėdos SGD terminalą lapkritį rinkai patiekta 2,9 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, o 1,3 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms.

Per šį lapkritį trys Baltijos šalys bendrai suvartojo apie 3 TWh gamtinių dujų – tai 3,7 proc. daugiau nei pernai lapkritį, kai trys šalys suvartojo 2,9 TWh dujų. Palyginti su pernai lapkričiu, Lietuvoje šį lapkritį suvartota 0,4 proc. mažiau gamtinių dujų, Estijoje jų vartojimas augo 9,4 proc., o Latvijoje dujų vartojimas šiemet buvo 8,4 proc. didesnis nei pernai tą patį mėnesį.

Per šį lapkritį Lietuvoje suvartota apie 2,2 proc. mažiau gamtinių dujų, palyginti su spaliu. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,7 TWh ir sumažėjo 20 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,8 TWh, arba 22,2 proc. daugiau, palyginti su spaliu. Baltijos šalys bendrai lapkritį suvartojo 16,3 proc. daugiau gamtinių dujų nei spalį (2,6 TWh). Latvijoje lapkritį, palyginti su spaliu, gamtinių dujų vartojimas išaugo 44,8 proc., o Estijoje  – 53,3 procento.

Naftos kainų vidurkis lapkritį siekė 63,7 USD/bbl ir buvo 0,3 proc. mažesnis nei spalį, kai nafta vidutiniškai kainavo apie 63,9 USD/bbl. Lyginant ankstesnių metų lapkričio vidurkius, šį lapkritį jis išliko mažiausias nuo 2020-ųjų lapkričio, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 45 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 60–65 USD/bbl.

Vidutinės mažmeninės benzino kainos per lapkričio mėnesį (lapkričio 24 d. palyginti su spalio 27 d.) padidėjo 0,023 Eur/l, o dyzelino – 0,115 Eur/l.

Nacionalinė elektros generacija lapkritį patenkino apie 51 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Šį lapkritį elektros energijos vartojimas buvo 1,7 proc. didesnis nei 2024 m. tą patį mėnesį bei 9,8 proc. didesnis nei šių metų spalį.

Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija lapkritį buvo vėjo elektrinės, pagaminusios 28,1 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos (310,5 GWh). Šiluminės elektrinės vienuoliktąjį metų mėnesį pagamino 111,5 GWh elektros energijos – tai patenkino 10,1 proc. Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikio. Saulės elektrinės šiemet per lapkritį pagamino 25,9 GWh elektros energijos ir patenkino 2,3 proc. elektros vartojimo poreikio. Per mėnesį importuota apie 49,1 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos, importuota per Lietuvos–Švedijos ir Lietuvos–Latvijos jungtis, o Lietuvos–Lenkijos jungtimi eksporto / importo balanse lapkričio mėnesį vyravo eksportas.

Didmeninės elektros kainų vidurkis lapkričio mėnesį siekė 110,91 Eur/MWh ir, palyginus su spalio mėnesio vidurkiu (105,03 Eur/MWh), augo 5,6 procento. Kainų pakilimą lėmė sumažėjusi vietinė elektrinių generacija, išaugęs vartojimas dėl šaltų orų. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šių metų likęs laikas pasibaigs apie 90 Eur/MWh siekiančiu didmeninės elektros kainų vidurkiu.

Europos Sąjungos valstybių didmeninės elektros kainos vidurkis lapkritį – 95 Eur/MWh. Lyginant 2025 m. spalio ir lapkričio mėn. didmeninių elektros energijos kainų vidurkius Baltijos jūros regione, didmeninės elektros kainos mažėjo tik Suomijoje (-2,0 proc.), o daugiausiai augo Vokietijoje (20,7 proc.). Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, didžiausios didmeninės elektros kainos lapkritį buvo Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje, o mažiausios – Suomijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje. Vidutinė didmeninė elektros kaina lapkritį Latvijoje buvo 111 Eur/MWh, Lenkijoje – 124 Eur/MWh, Estijoje – 96 Eur/MWh.

Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per lapkritį padidėjo 4 proc. – nuo 0,252 Eur/kWh iki 0,261 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 3 proc. – nuo 0,249 Eur/kWh iki 0,257 Eur/kWh.

Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina lapkričio mėnesį, palyginti su spalio mėnesiu, padidėjo nuo 0,264 Eur/kWh iki 0,280 Eur/kWh, arba 6 procentais.

Biokuro kainų vidurkis Lietuvoje lapkritį buvo 22,3 Eur/MWh, arba 8,3 proc. didesnis nei spalį, kai vidutiniškai siekė 20,6 Eur/MWh, ir 6,7 proc. didesnis nei pernai lapkritį, kai vidutiniškai kainavo 20,9 Eur/MWh.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šį lapkritį – 7,17 ct/kWh, arba 9 proc. didesnė nei buvo spalį, kai siekė 6,58 ct/kWh, bet 0,4 proc. mažesnė nei 2024 m. lapkritį, kai buvo 7,2 ct/kWh.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina lapkritį – 6,79 ct/kWh, arba 12,4 proc. didesnė nei spalį, kai siekė 6,04 ct/kWh, ir 1,7 proc. mažesnė nei pernai lapkritį (6,91 ct/kWh). Brangimą lėmė šildymo sezono pradžioje reikšmingai, apie 40 proc., brangusi iš nepriklausomų šilumos tiekėjų superkama šiluma – nuo 26,5 Eur/MWh iki 37,2 Eur/MWh. Šilumos energijos kainos vidurkis lapkritį didžiuosiuose miestuose buvo 5,3 proc. mažesnis nei šalies vidutinė kaina, kai spalį jis buvo 8,2 proc. mažesnis, o pernai lapkritį – 5,7 proc. mažesnis nei tuo metu buvusi šalies vidutinė kaina.

Lyginant Baltijos šalis, šilumos energijos kainos visos šalies kainos vidurkis lapkritį mažiausias Lietuvoje – 7,2 ct/kWh, Latvijoje – 8,6 ct/kWh, o Estijoje – 8,5 ct/kWh. Lyginant šalių sostines, Vilniuje šilumos energija išliko pigiausia – 6,7 ct/kWh, Rygoje – 8,3 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.

Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius lapkritį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,7 proc. – padaugėjo 1 516 elektromobilių. 2025 m. gruodžio 1 d. buvo įregistruoti 42 704 elektromobiliai (22 425 grynieji elektromobiliai ir 20 279 – įkraunami hibridai). Nuo metų pradžios elektromobilių skaičius parke išaugo 51 proc., o per 12 mėnesių – 55,6 procento.

Šių metų lapkritį viešosiose elektromobilių įkrovimo stotelėse suvartota 1,93 GWh elektros energijos – daugiausiai per 2025 metus ir 6 proc. daugiau nei spalį, kai suvartota 1,82 GWh, taip pat 69,1 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai elektros suvartota 1,14 GWh.

2025 m. lapkričio mėnesį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,28 Eur, arba 2,5 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu kompaktišku automobiliu (8,09 Eur) ir 2,8 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu kompaktišku automobiliu (9,10 Eur).

LEA informacija