Lapkritis bityne

Paskutiniai skrydžiai

Vėlyvo rudens bičių apsiskraidymas trumpas, su išskirtiniu lyg ir atsisveikinimo gaudesiu. Vos tik saulutė pasislepia už debesies, bitės iš karto sugrįžta į avilius. Koriuose virš avilio lakos jos glaudžiau užpildo tarpus tarp korių ir tuščias korių akeles. Ypač glaudžiai bitės susispaudžia kamuolio paviršiuje, todėl kamuolyje geriau laikosi šiluma, iki 18 proc. padidėja anglies dvideginio.

Laikas apsispręsti

Šį mėnesį pats laikas bitininkams apsispręsti, kur žiemos jų bitės. Jeigu ketinama avilius sunešti į žiemojimo patalpą, prieš tai dar kartą reikėtų patikrinti, ar ji paruošta, numatyti vietą, kur jie stovės.

Aviliai į žiemojimo patalpą sunešami tik nusistovėjus šaltesniems orams. Skubėti juos ten gabenti nereikėtų, nes nereikalinga šiluma gali neigiamai paveikti bičių žiemojimą. Lankytis šioje patalpoje reikėtų retai ir labai atsargiai.

Tačiau paprastai bitės geriau žiemoja laisvėje, mažiau serga, labiau užsigrūdina, gyvybingesnės pavasarį. Svarbu tik, kad bitynas būtų patikimai apsaugotas nuo vyraujančių vėjų.

Poilsiui – dar ne laikas

Rūpestingi bitininkai turi darbo ir lapkritį – valo rėmelius, skuta nuo jų pikį. Rėmelius ir tuščius avilius dezinfekuoja 5 proc. natrio šarmo ar kitais tirpalais, Galima papildomai juos apdeginti litavimo lempa.

Iš senų korių lydome vašką, jeigu tai nepadarėme spalį. Išlydytą vašką keičiame į vaškuoles arba vežame pas perdirbėjus gamintis vaškuoles iš savo pačių vaško.

Viena didžiausių bitininkystės rykščių šiuo metu – labai prastos kokybės vaškas. Dažnai jis būna padirbinėjamas, skiedžiamas daugybe įvairių medžiagų. Iš tokio vaško bitės nenoriai lipdo korius.

„Kaimo laikraščio“ informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.