Ląstūnė: ryškus ir defektus maskuojantis akcentas

Kaip sutramdė atkaklų „okupantą“

„Prieš 20 metų, kai įsigijome namelį Puskelniuose, radome pernelyg plačiai išsikerojusią ląstūnę, – prisiminė K. Kinderienė. – Augalas buvo visiškai subrendęs, „okupavęs“ namelio sieną, apsivijęs lietvamzdžius ir spėjęs įlįsti į pastogę. Šildant namelio pamatus, teko iškasti subrendusį, apie 18 metų augalą. Iki to laiko nebuvo nė vienos atžalos, bet išplėšus šaknis ir bekasinėjant, savaime pridygo naujų „vaikučių“, kuriems prie garažo sienos sukonstravome prilaikančias kopėtėles, kad besivejantis augalas ją pridengtų. Šis landus vijoklis saulėtoje vietoje savo čiuptuvais greitai ir tvirtai prisisegė prie sienos ir kopėtėlių ir per 10 metų pasiekė apie 5 metrų aukštį.“

Kristinos pastebėjimu, ląstūnė, žiemai numetusi lapus, pavasarį sprogsta vėliau nei dauguma augalų. Vien jau sodriai žali ir dantyti, elipsės formos lapai padeda kurti dekoratyvią aplinką.

Jos žydėjimas „trimitų“ kekėmis tęsiasi apie du mėnesius – nuo liepos pradžios iki rugsėjo pirmų dienų. Kartu su vasaros pabaiga baigiasi ir žiedai, bičių ir vapsvų dūzgimas aplink juos.

Atsparios šalčiams, lengvai dauginamos

Stambiažiedė ląstūnė (Campsis grandiflora) – šiltesnių kraštų vijoklis, galintis žydėti ir geltonais žiedais, priklausomai nuo veislės. Rudenį žiedai virsta stambiomis ankštimis, bet, kiek skaitome literatūroje, sėklos Lietuvos sąlygomis nesubręsta iki galo. Tačiau svarbiausia tai, kad mūsų krašte šis vijoklis žiemą atlaiko ir smarkesnius šalčius. Tik kiekvieną pavasarį marijampoliečiams tenka truputį apkarpyti neišsprogusius šakelių galus.

K. Kinderienės pastebėjimu, ląstūnė lengvai dauginama atžalomis: nors ir kokios menkos beatrodytų, dažniausiai prigyja visos, o „vaikučius“ marijampolietė kasmet išsikasa, padalina draugams ir kitiems savo aplinkos žmonėms. Žiedais jie pasipuošia tik trečiais ar ketvirtais metais, tad pasisodinę atžalą apsiginkluokite kantrybe. Užtat auga ląstūnės itin sparčiai – per metus gali pasistiebti ir keletą metrų.

Keliaudama po Italiją Kristina matė oranžinių ląstūnių, apsivijusių ir labai aukštus pastatus. Jos žiniomis, šie vijokliai itin populiarūs Vengrijoje ir Bulgarijoje.

Kristinos KINDERIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.