Kaunas +1,2 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 22 Kov 2025
Kaunas +1,2 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 22 Kov 2025
Asociatyvi freepik.com nuotr.

Latviai gina savo bitininkus, o lietuviai miega?

2025/02/07


Latvijos Maisto ir veterinarijos tarnyba (MVT) 2024 metų pabaigoje iš parduotuvių paėmė kelis medaus mėginius, įtarusi, kad prekiaujama netikru medumi. Tuo tarpu Lietuvos bitininkai skundžiasi, jog mūsų tarnybos negina vietos gamintojų ir į padirbtą medų bei prekybą įvairiais jo mišiniais žiūri pasyviai.

Estijoje laboratorijoje atliktos Latvijos parduotuvėse paimto medaus DNR analizės atskleidė, kad dalis šio „medaus“ yra pramoniniu būdu pagamintas, o ne bičių surinktas, todėl tai dirbtinis, o ne natūralus produktas. Kitaip sakant, produktas neatitinka ES direktyvos, kad toks medus yra natūralus. Kartu latvių tarnyba atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nėra oficialios visoje ES galiojančios medaus DNR tyrimų rezultatų vertinimo metodikos.

Žemės ūkio ministras Armandas Krauzė pavedė ministerijos ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos latvių pareigūnams nedelsiant pradėti derybas su Europos Komisija dėl natūralaus medaus autentiškumo kontrolės organizavimo, kad vartotojai, norintys vartoti natūralų medų ir įmonės, kurios jį naudoja maisto produktų gamyboje, galėtų pasitikėti perkamo medaus kokybe.

Armandas Krauzė: „Daugelį metų viena iš mano žemės ūkio veiklos krypčių buvo bitininkystė, todėl puikiai suprantu problemas, su kuriomis susiduria medaus gamybos pramonė tiek Latvijoje, tiek kitur Europoje. Šiuo metu Europos Komisija planuoja racionalizuoti medaus kokybės stebėseną iki 2028 m. Reikėtų skirti tiek laiko šiam klausimui, kad pagaliau būtų sukurti vienodi medaus autentiškumo nustatymo metodai ir kriterijai. Laboratoriniai medaus autentiškumo nustatymo metodai turi būti skubiai akredituoti, kad parduotuvės, prekiaujančios netikru medumi, gautų griežtas bausmes“.

Neatitinka standartų

Praėjusią savaitę Latvijos bitininkystės asociacija (LBB) pranešė apie Estijos laboratorijoje atliktų mažmeninės prekybos medaus mėginių tyrimų rezultatus. LBB mano, kad kai kurie medaus gaminių gamintojai ir prekybininkai vykdo nesąžiningą komercinę veiklą, o iš 20 Latvijoje pirktų medaus mėginių 70 proc. arba 14 neatitiko autentiško medaus standarto pagal LBB atliktas analizes.

Latvijos MVT akcentuoja, kad pagal galiojančius ES reglamentus Latvijoje mažmeninėje prekyboje parduodamas medus atitinka kokybės ir saugos reikalavimus ir gali būti vartojamas kaip uogienė ar bet koks kitas pramoniniu būdu pagamintas maisto produktas. Remiantis neakredituoto DNR tyrimo metodo rezultatais, dalis parduodamo medaus yra dirbtinai pagamintas maisto produktas, o akreditavus natūralaus medaus autentiškumo kontrolės metodą, tokiu medumi bus leidžiama prekiauti parduotuvėse tik su nuoroda, kad tai dirbtinis medus.

Padėtis Lietuvoje

„Ūkininko patarėjas“ pakalbino Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos „Austėja" prezidentą, Šakių rajono bitininką Vytį Garbauską.

„Puikiai žinau tą situaciją, mes kėlėme šį klausimą ne kartą tiek Seimo kaimo reikalų komitete, tiek kitose atsakingose institucijose, tačiau susiduriame su tam tikru abejingumu, - sako pašnekovas. – Mūsų valdžia nekreipia deramo dėmesio šiam klausimui, o Maisto ir veterinarijos tarnyba galėtų labiau rūpintis, bet jie žiūri pasyviai, o gal „iš aukščiau“ gauna nurodymus, kad nei jūs čia labai lįskite, nei kam čia labai reikia...“.

Kas gi tie, kurie dalija nurodymus „iš aukščiau“? Nejaugi kažkas Lietuvoje specialiai proteguoja dirbtinio medaus gamintojus?

„Ne, nesakau, kad proteguoja, bet akivaizdu, jog prekybininkai yra aktyvesni už bitininkus ir todėl jų interesai dominuoja, - atsako V. Garbauskas. – Prekybos centrai prekiauja mišiniais iš kelių valstybių, o nuo birželio 1 d. pagal ES direktyvą jie jau turės ant etikečių surašyti procentais, kiek ten ir ko primaišyta. Aš pats nuo mūsų asociacijos šios direktyvos klausimu Žemės ūkio ministerijai išdėsčiau tokią nuomonę: jeigu jau į medaus procesą įsikiša žmogus su savo mišiniais iš kelių valstybių, tai toks metus turi būti žymimas, kaip pačios žemiausios kategorijos produktas. Tai yra konditerinis medus. O geras arba toks surogatinis medus plika akimi matomas ir jis turi būti tiriamas. Amerika štai žiūri savo šalies interesų, o pas mus visi moja ranka... ai, kaip nors...“.

Pasak bitininko, prekybos tinklai diktuoja savo politiką: „Lietuvos bitininkai negali parduoti savo produkto už tinkamą kainą, nes privežama šitų surogatinių mišinių iš Kinijos. O kaip mes galime su kinais konkuruoti? Ten ir kuro, ir darbo sąnaudos daug mažesnės. Užtat daugelis Lietuvoje neišgyvena, užsidaro bitynai. Ateini į mūsų prekybos centrą, tau rodo – va, turime atvežtinio medaus kiek tik nori, jeigu nuleisi kainą žemiau savikainos, žemiau atvežtinio, tai gal paimsime... Utilizuoti medų labiau apsimoka, negu vežti į mūsų parduotuves už jų kainą... Tokia pas mus politika“.

Problemos sprendimas – sąžiningas ženklinimas: dėl to jau ūkininkų protestai

Pagrindinės Čekijos ūkininkų grupės, įskaitant Čekijos Respublikos žemės ūkio rūmus ir Čekijos žemės ūkio asociaciją, prisijungė prie visos Europos iniciatyvos, raginančios griežtinti maisto kilmės ženklinimo taisykles.

Kaip skelbia „Euractiv“, Kampanija siekiama užkirsti kelią klaidinančiam maisto ženklinimui. Ūkininkų organizacijų teigimu, importuoti produktai ES dažnai parduodami su etiketėmis, kurios rodo, kad jie yra iš kitų šalių.

„Europos vartotojai, įskaitant Čekijos gyventojus, turi teisę žinoti visų bendroje Europos rinkoje esančių produktų kilmę“, – sakė Čekijos agrarinių rūmų prezidentas Janas Doležalis. - „Europoje turime labai griežtus standartus, kurie leidžia garantuoti aukštą kokybę ir maisto saugą. Slepiant tikrąją kilmės šalį, vartotojai yra klaidinami“.

Čekijos ūkininkai teigia, kad klaidinančios etiketės ne tik kenkia vartotojams, bet ir sukuria nesąžiningą konkurenciją vietos gamintojams, kurie turi atitikti griežtus ES standartus.

Šiuo metu pagal ES taisykles reikalaujama nurodyti tik galutinės perdirbimo operacijos, pvz., perpakavimo, vietą, kuri gali turėti mažai ką bendro su maisto produktų gamybos vieta. Ūkininkai teigia, kad dėl šios spragos Europos rinką užplūsta ne ES importas, neatskleidžiant tikrosios kilmės, todėl vartotojai lieka nežinioje.

„Pigus importas iš ES nepriklausančių šalių, tokių kaip Ukraina ar Pietų Amerikos šalys pagal Mercosur susitarimą, daro vis didesnį spaudimą Europos ūkininkams. Jei žmonės nori žinoti, ką iš tikrųjų perka, maisto produktų ženklinimas turi būti aiškus ir teisingas“, – sakė Čekijos žemės ūkio asociacijos prezidentas Martinas Pycha.

Jis akcentavo, kad ES ūkininkai dėl griežtų reglamentų susiduria su didelėmis gamybos sąnaudomis, o užsienio importas dažnai atkeliauja iš regionų, kuriuose yra žemesni standartai ir sąnaudos.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
Verslas