Latvijoje pradedama vertinti pastarųjų dienų stichijos žala žemės ir miško ūkiui

Kaip matyti iš Latvijos žemės ūkio ministerijos sklaidos kanalų, jau vakar ministerija nesnaudė, aktyviai domėjosi padėtimi. Socialiniuose tinkluose buvo pranešta apie ministro dalyvavimą televizijos laidoje aptariant audros poveikį žemės ūkiui.

Šiandien Latvijos žemės ūkio ministras Armands Krauze pavedė ministerijos ekspertams, bendradarbiaujant su Latvijos kaimo konsultavimo ir švietimo centru, Kaimo paramos tarnyba ir Valstybine miškų tarnyba, skubiai įvertinti liepos 28 ir 29 d. smarkių audrų ir liūčių padarytą žalą ir jų mastą žemės ūkiui (pasėliams, sodams, ūkiniams pastatams ir kt.) bei miškininkystei.

Tiesa, pasak mūsų meteorologų, Latvijoje audra buvo stipresnė.  

Teigiama, kad nuo audros labiausui nukentėjo ūkiai Žiemgalos regione. Daugelyje vietų dar nenuimti javai buvo priplakti, laukai atsidūrė po vandeniu. Nuostolių patyrė ir Latvijos bulvių, daržovių augintojai, sodininkai.

Pasak latvių žiniasklaidos, Dobelės rajone javų pasėliai suniokoti taip, kad ūkininkai nepamena kitos tokios vasaros. Ūkininkų seimo vadovas Juris Lazdiņš, kurio ūkis yra kaip tik šioje savivaldybėje, „lsm.lv“ sakė, kad pirmadienio rytą apžiūrėjus pasėlius vaizdas buvo dramatiškas, vėjo ir lietaus padaryta žala yra milžiniška. Pasak ūkininkų organizacijos vadovo, pasėliai suniokoti ir apsemti, tokios audros ir vandens kiekio ūkis nėra matęs.  Dabar žalos mastas dar neprognozuojamas, teks laukti, kol vanduo nutekės iš laukų, pradžius. Ladzinšo šeimos ūkyje nenuimta dar nė pusė derliaus.

Latvijos kaimo konsultavimo ir švietimo centras (LLKC) jau pateikė situacijos apžvalgą. Pasak centro augalininkystės konsultanto Andrio Skudros, pastarųjų liepos 28–29 d. ekstremalūs orai ir meteorologinė padėtis ūkininkams buvo beprecedentė. Kritulių kiekis per 12 valandų Žiemgaloje (Jelgavoje, Olaine) viršijo 200 mm, Vilcėje ir Bauskėje – 150 mm, Rygoje ir Ogrėje – 120 mm, Siguldoje – 100 mm... Vėjo gūsiai pajūryje siekė 30–32, o Žiemgaloje – 26–28 m/s. Tai padarė didelę žalą lauko kultūrų, daržovių ir vaisinių kultūrų augintojams.

Ekspertų vertinimu, dramatiška padėtis Žiemgalos regione (Jelgavoje, Bauskėje ir Dobelėje), Pierigos regione (Tukume), kur liko nenuimta pusė žieminių javų ir visi vasariniai javai – 85 proc. pasėlių išguldyta. Nukentėjo likę nenuimti žieminių rapsų plotai. Žirniai prispausti prie žemės, lauko pupų lapai ir augalai suplėšyti stipraus lietaus ir vėjo. Kukurūzų augalai – sulankstyti. Daržovių laukai užtvindyti, o dirvožemis įmirko. Vaismedžiai daugelyje vietų buvo išvirto dėl drėgno dirvožemio ir stiprių vėjų.

ŪP portalo informacija

Viršelyje: Jurio Lazdiņšo laukų vaizdas, kuriuo jis pasidalijo su žemės ūkio bendruomene