Latvijos daržovių ir vaisių augintojai sukilo prieš PVM mokesčio kėlimą

Dar lapkričio pradžioje penkių didžiausių Latvijos žemės ūkio sektoriaus nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių beveik 15 000 šalies ūkininkų, delegatai susitiko su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkēvičiumi aptarti situaciją ir Vyriausybės planus nepratęsti lengvatinio PVM tarifo šalyje užaugintoms daržovėms, vaisiams ir uogoms.

Pranešimą apie tai išplatinusi asociacija „Zemnieku Saeima“ atkreipia dėmesį, kad būtent dėl 5 proc. PVM latvių ūkininkai sugebėjo konkuruoti su importuojamais produktais ir net gi plėstis.

Prieš įvedant šį tarifą Latvijoje užaugintoms daržovėms ir vaisiams, atvežtinė produkcija neretai buvo parduodama kaip vietinė ir darė stiprią įtaką kainoms. Per penkerius metus šią tendenciją, pasak asociacijos atstovų, pavyko suvaldyti ir vietos ūkiams atsirado galimybė užauginti daugiau daržovių ir vaisių.

„Priešingai kai kurių valdžios atstovų tvirtinimui, kad pastaraisiais metais Latvijos rinkoje išaugo importuojamos produkcijos apimtys, taip atsitiko dėl juodosios rinkos sumažėjimo. Daugelis šešėlinės ekonomikos darbuotojų „legalizavosi“ arba nutraukė veiklą. Todėl statistika rodo realius vaisių, daržovių ir uogų importo skaičius“, – rašoma asociacijos „Zemnieku Saeima“ pranešime.

Kooperatinės bendrovės „Mūsmāju vārišti“, taip pat kovojančios už lengvatos pratęsimą, atstovė Elīza Ilze Malceniece tvirtino, kad 5 proc. PVM tarifas, padės regionuose vystytis smulkiesiems ūkiams. „Sodininkystė – tai sektorius, kuriame verslą gali pradėti iš užsienio į Latviją sugrįžę tautiečiai“, – sakė ji.

Susivienijusių nevyriausybinių organizacijų atstovai nesutinka su Vyriausybės siūlomu kompromisu – lengvatiniu 12 proc. PVM mokesčiu. Pasak jų, tyrimai rodo, jog šešėlinė ekonomika šiame sektoriuje mažėja tada, kai latviškiems produktams taikomas 7 proc. ar mažesnis PVM tarifas. Lengvatinį tarifą iki 12 proc., šešėlinės ekonomikos rodikliai neišvengiamai didės ir baiminamasi, kad juodoji rinka šiame žemės ūkio sektoriuje vėl augs.

Neseniai su premjere Evika Siliņa ir finansų ministru Arvilu Ašeradensu susitikę augintojų atstovai piktinosi, kad buvo sunku surengti tokį susitikimą, o jo metu „nė vienas susitikimo dalyvis nebuvo pasiruošęs ir nenorėjo klausytis ūkininkų ir kartu diskutuoti“, – portalui Lsm.lv komentavo Asociacijos „Zemnieku Saeima“ valdybos narys Mārtiņš Tronas.

Latvijos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 2017–2022 m. vaisių ir daržovių auginimo plotai padidėjo 5 proc., pagamintos produkcijos vertė išaugo 46 proc., o eksporto vertė – 77 proc. Tai rodo, kad vaisių ir daržovių auginimo sektorius vystosi sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES).

Vaisių ir uogų produkcijos vertė padvigubėjo ir šalis užima trečią vietą ES po Liuksemburgo ir Slovėnijos.

Daržovių produkcijos vertė išaugo 25 proc. ir viršija ES vidurkį. Vien bulvių produkcijos vertė išaugo 57 proc., todėl Latvija yra šešta ES.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.