„Laumės daržas“ - it trečias vaikas...

Emilija ir Audrius Čeponiai, vos prieš kelerius metus nusprendę siekti ekologinio daržovių ūkio vardo, Juodinkių kaime, prie pat Šiaulių, iškart bando gaminti ir pasiūlyti pirkėjams ką nors originalesnio. Tai tik pradžia, mat ūkis puoselėjamas švelniai ir atsakingai, kaip mažiausias šeimos vaikas, pirmenybę skiriant sveikatos ir kokybės kriterijams ir kartu žvelgiant į priekį, neatidėliojant naujų sumanymų. Skaitytojus jau dabar jie gali nustebinti nestandartiniu požiūriu. Šie naujakuriai – natūralios gamtos šalininkai – nepyksta ant piktžolių ir netgi iš jų turi naudos...

---

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Iš kur toks intriguojantis ūkio pavadinimas – „Laumės daržas“? Akivaizdu, kad rinkodaros specialisto sugalvota...

Labai norėjome lietuviško pavadinimo. Gana greitai pasirinkome žodį „daržas“, nes atspindi mūsų ūkio esmę – auginti kuo įvairesnių daržovių ir klientams per sezoną suteikti galimybę stiprinti organizmą natūraliais vitaminais ir mineralais. Jame, kaip ir močiutės darže, yra visko, kas auga mūsų klimato sąlygomis. Laumė lietuvių tautosakoje yra tarpininkė tarp žemės ir dangaus, labai darbšti.

Anksčiau man teko dirbti rinkodaros srityje, tad mano veikla pasikeitė iš esmės. Vyras Audrius ir toliau dirba tiesioginį projektų vadovo darbą, visai nesusijusį su žemės ūkiu, tad mūsų ūkyje jis daugiausia dirba savaitgaliais.

Kodėl darbą mieste iškeitėte į šeimos ūkį kaime? Kas buvo sunkiausia pradedant?

Ūkį kaime kūrėme dėl kelių aplinkybių. Mus žavi idėja, kad galime užsiimti pozityvia ir kilnia veikla – auginti sveiką maistą žmonėms. Visuomet patiko būti gamtoje, mėgau užsiauginti daržovių. Tad vyro mama perleido savo gimtąją žemę mums ir ūkį įkūrėme senoje vyro senelių sodyboje, visai netoli Šiaulių, gamtos apsuptyje.

Pradėjome domėtis daržovių ūkiais užsienyje. Stengėmės socialiniuose tinkluose sekti esančiuosius 4–5 klimato zonoje, suradome tokių Kanadoje, Švedijoje. Įdomu buvo tiek auginamos kultūros, tiek naudojamos technologijos, realizacija. Skaitau daug literatūros anglų kalba. Bet skaityti ir žiūrėti vaizdinę medžiagą – viena, o praktika – kita.

Turime 10 ha sklypą (optimalus plotas auginant daržoves privatiems klientams ir restoranams). Pradedantiems ūkininkauti ir tokį plotą dirbti miestiečiams atrodo nemenkas iššūkis. Pirmaisiais metais buvo sunku viskas! Bet įveikiama. Ūkyje labai svarbu planuoti darbus, greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, oro sąlygas, technikos gedimus ir panašiai.

Šių metų sezonas yra antrasis, tad jau ir žinių, ir patirties daugiau, darbai kur kas lengviau atliekami. Šiemet daugiau dėmesio galime skirti įvairesnėms daržovėms ir klientams pasiūlyti platesnį asortimentą. Lieka laiko pasidžiaugti ir bitininkavimu: šiuo metu aviliuose dūzgia 10 šeimų.

„Laumės darže“ užaugintas derlius.

Klimatas vis karštėja ir kenkėjų pulkai didėja. Ar neišgąsdino ekologinio ūkio idėja?

Daržininkauti pradėjome neseniai, prieš tai žemę dirbo bendrovė, augino vien grūdines kultūras, rapsus, todėl kol kas turime švarų, be jokių patogenų, lauką. Suprantama, taip ilgai nebus. Kad išvengtume ligų, atgaivintume žemę, paisome sėjomainos, stengiamės sklype turėti įvairių augalų, nepykstame ant piktžolių. Juk kiekvienas augalas suteikia tam tikrų medžiagų dirvai ir aplinkiniams augalams.

Mūsų ūkyje vasarą nepamatysite gražių išpurentų tarpvagių. Juose auga įvairios žolės, uždengiančios dirvą, neleidžiančios jai išdžiūti per sausrą ir savo šaknimis sukuriančios gerą dirvos struktūrą, todėl lietingu laikotarpiu neužmirksta. Tokioje natūralioje aplinkoje daržovės turi geresnį imunitetą, yra atsparesnės ligoms ir kenkėjams.

Aplinkoje, kurioje nenaudojami pesticidai, pastebima tam tikra gamtos pusiausvyra. Jei yra amarų, atsiranda ir jais mintančių plėšrūnų, pavyzdžiui, boružių. Nors patirties sukaupėme dar nedaug, visada po ranka reikalinga literatūra, o svarbiausia, kad kiti ūkininkai geranoriškai dalijasi informacija, pataria, padeda žemės dirbimo technika, pakelia ūpą, kai rankos jau svyra.

Be kokių daržovių neįsivaizduojate šeimos daržo? Kaip pavyksta atrasti naujų įdomių veislių?

Mėgstamiausia šeimos daržovė – pomidoras. Auginame veislinius, mėgstame tikro pomidoro skonį. Pradžioje klientai šiek tiek skeptiškai juos vertino: nusiperka vos vieną ar kelis, o kitą savaitę ateina pirkti kelių kilogramų. Ne vienas vyresnio amžiaus klientas nustebo: „Kokie nerealūs pomidorai, tokius valgiau tik vaikystėje iš močiutės daržo.“ Jaunesnieji apskritai apstulbę, kad gali būti tokie skanūs. Šie pomidorai nepritaikyti komerciniam auginimui, derlius mažesnis, gana greitai įplyšta odelė, nes minkšta ir plona.

Patys populiariausi ūkyje kol kas dvispalviai ‘Blue Pear’ ir įvairūs jaučio širdžių tipo pomidorai, ideali pusiausvyra tarp miltingumo ir sultingumo.

ĮDOMU. Jei daržovė yra maistinga, jos ir suvalgysite mažiau.

Iš agurkų, kuriuos auginame daug metų (anksčiau darže, dabar ūkyje), atsirinkome patikimiausias ‘Mirabelle’ ir ‘Merengue’ veisles: vaisiai niekada nebūna kartūs, visuomet traškūs.

Pekino kopūstai pakenčia ir minusinę temperatūrą.

Kol kas daržovių rūšių ir veislių paieškos daugiausia vyksta socialiniuose tinkluose. Dažnai idėjų pasisemiu iš ūkių Kanadoje ir Švedijoje. Pavyzdžiui, kukurūzai šilumamėgiai ir lietuviška vasara jiems gali būti per trumpa, tad ieškau kuo trumpesnės vegetacijos veislių, teko auginti saldžiuosius geltonuosius ‘Early Bird’. Kai kurių veislių ar rūšių daržovių paprašo patys klientai, tad šiemet papildėme moliūgų asortimentą, daugiau auginame šakninių daržovių: pastarnokų, ropių.

Ar sunku auginti Pekino kopūstus? Kaip manote, kodėl Jums iškart pavyko sulaukti gero derliaus per sausringus metus?

Pekino kopūstai – labai gera daržovė rudens derliui, puikiai pakenčia net ir didesnius šalčius. Sodinukai sodinami vidurvasarį, todėl dalis kenkėjų jau neprideda kiaušinėlių, iš kurių išsiritę vikšrai graužtų lapus, lygiai taip pat kaip ir garbanotieji kopūstai bei kiti bastutiniai augalai.

Sausra nebuvo baisi, nes leidžiame tarpvagiuose augti žolėms, kurios sukuria pavėsį, saulė nedžiovina dirvos. Per karščius genėdama net pomidorų šiltnamyje nenuplikinu, palieku daugiau lapų. Atrodo kaip džiunglės, bet po lapija žemesnė temperatūra, neišdega žiedai.

Kuo sudomino mėlynosios bulvės?

Mėlynos spalvos ir struktūros bulvės į Europą atkeliavo iš Pietų Amerikos. Europiečiai buvo įpratę prie balkšvos ropių spalvos bulvių, o mėlynosios atrodė nepatraukliai. Mėlynąsias bulves ‘Blue Star’ pasirinkome dėl kelių priežasčių. Esminis skirtumas tarp šviesių ir mėlynųjų bulvių – krakmolingumas. Mėlynosiose krakmolo daug mažiau, todėl jos itin populiarios tarp sergančiųjų diabetu. Dar sakoma, kad šios spalvos daržovės yra tikro bulvių skonio. Be to, antocianinai – vieni stipriausių antioksidantų, kurie apsaugo nuo laisvųjų radikalų, mažina vėžio riziką. Mėlynosios bulvės auginamos kaip įprastos, tik jų derlius gerokai mažesnis už tradicinių.

Nepjaustytas burokėlių galvas nuplaukite ir kiekvieną suvyniokite į foliją taip, kad kepant neišbėgtų sultys. Kepkite 180 °C temperatūros orkaitėje. Kepu apie 2 val., bet tai priklauso nuo burokėlių dydžio. Iškeptais burokėliais galima gardžiuotis visą savaitę.

Kaip kilo mintis kepti burokėlius?

Mano mama burokėlius kepa jau daug metų. Iškepti jie kur kas sodresnio skonio, saldesni. Veislė nelabai reikšminga – svarbiau pasirinkti to paties dydžio burokėlius, kad iškeptų vienodai. Kai kurie žmonės kepa pailgus, o man labiau patinka apvalūs, pavyzdžiui, itin taisyklingo apvalumo derlingieji ‘Pablo H’.

Dosnus burokėlių ‘Pablo H’ derlius.

Mums labai patinka ir burokėliai su fetos sūriu bei migdolų dribsniais: tereikia viską sudėti į lėkštę, pabarstyti druska, pipirais, apšlakstyti balzaminiu actu ir alyvuogių aliejumi.

Kodėl verta paragauti moliūgų cukatų? Kokias šių daržovių veisles renkatės?

Per karščius gerai auga visos moliūgų veislės, nes jos mėgsta šilumą. Svarbu ir drėgmę palaikyti, mat tai galingi augalai su sodria, tankia lapija, stambiais vaisiais, kuriems išauginti reikia labai daug vandens. Įpusėjus vegetacijai, moliūgai išaugina tokią vešlią lapiją, kad dauguma neravėtų piktžolių sunyksta.

Moliūgų derlingumas pranoko lūkesčius. Yra ką veikti, kai į „Laumės daržo“ autobusiuką tenka sukrauti toną moliūgų. Panaudojimo galimybės – neišsemiamos. Galima spausti sultis, gaminti troškinius, sriubas, netgi virti saldžias arba sūrias moliūgienes žiemai.

Išties labai skanios, bet reikalaujančios daug darbo ir laiko – moliūgų cukatos (cukruje mirkytos ir džiovintos žievelės). Pati cukatoms (cukruočiams) naudoju ‘Racer H’ veislės moliūgus milžinus, kurie tam puikiai tinka.

Kodėl tų pačių veislių daržovės kartais užauga skirtingo skonio?

Daržovių skonis priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo auginimo būdo. Tradiciniuose ūkiuose jos neretai purškiamos herbicidais nuo piktžolių, fungicidais nuo grybinių ligų, insekticidais nuo kenkėjų, tręšiama cheminėmis trąšomis, naikinančiomis dirvos fauną, gerąsias bakterijas. Mes to nenaudojame, todėl skonio, o ypač maistinės savybės kur kas geresnės.

ĮDOMU. Jei mėgstate pavyzdingai nuravėtą daržą, per sausrą moliūgus greičiausiai teks laistyti, o jeigu paliekate neravėtą plotą, jums pasisekė: dviem darbais sumažėjo, beveik nereikės ravėti ir laistyti.

Apskritai maitinantis ekologišku maistu (tiek daržovėmis, tiek mėsa, kiaušiniais, grūdinėmis kultūromis), suvalgoma mažiau, greičiau pajuntamas sotumas. Todėl nereikėtų bijoti, kad ekologiškas maistas brangesnis. Išleidžiate mažiau: geresnė sveikata – mažiau išlaidų vaistams ir papildams, mažiau suvalgote, nes sočiau, šviežiau.

Kol kas prekiaujame šviežiomis daržovėmis ūkininkų turgelyje, prekes pristatome į namus daržovių krepšeliais, bet pastebėjome, kad klientai labai domisi raugintais produktais, tad ateityje planuojame įsirengti raugyklą.

Teko girdėti, kad planuojate ir švietėjišką veiklą.

Turime viziją ne tik auginti ir vežti daržovių krepšelius klientams, bet ir priimti žmones ūkyje patiems pasirinkti daržovių, supažindinti vaikus, kaip auga daržovės. Dažnai jie net nežino, kaip atrodo bulvės augalas ir šakniavaisiai žemėje. Kartą klientė paklausė, kodėl bulvės tokios žemėtos, atsakiau paprastai: „Nes auga žemėje, ne šaldytuve.“.

Kol kas švietėjiška veikla tėra svajonė, sodyboje reikia sukurti nemažai infrastruktūros, kad būtų galima dirbti efektyviau ir patogiau. Ūkis kuriamas nuo nulio ir pamatų – iš pradžių nebuvo jokios technikos, infrastruktūros, pirmąjį sezoną net laistėme tik iš sodyboje esančio šulinio. Šiemet turime tvenkinį, galime auginti kur kas daugiau vandeniui reiklių daržovių: žalumynų, salotų, agurkų. Sunku iškart aprėpti daug sumanymų, bet stengiamės neatidėlioti.

Bulvių vagų ilgumėlis...

Kuo vilioja regeneracinio ūkio vizija?

Regeneracinis (kitaip – atsinaujinantis) ūkis gali pasiūlyti klientui ne tik daržovių, bet kur kas įvairesnės produkcijos, pavyzdžiui, mėsos, kiaušinių. Mūsų tikslas – laikui bėgant visa tai pristatyti, kad žmogui nereikėtų ieškoti daug ūkių, važiuoti į keletą parduotuvių.

Toks ūkis labai patrauklus dėl darnos su gamta: pats atsinaujina, pats gamina maistines medžiagas ir mikroelementus. Mums svarbu ne tik auginti sveiką ir natūralų maistą, bet ir turėti gyvybės kupiną ūkį, tausoti savo žemę. Juk kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, derlingasis žemės sluoksnis intensyviai ūkininkaujant plonėja, daug kur prasideda erozija – dėl bakterijų ir mikroorganizmų trūkumo dirvoje, suardyto viršutinio sluoksnio. Norime vaikams ir gal net anūkams palikti sveiką, derlingą žemę, todėl ir trokštame regeneracinio ūkio.

Kaip pavyksta ūkio veiklą derinti su vaikų auginimu, senais laisvalaikio pomėgiais?

Kol kas laisvalaikio mažai ir dėmesio dviem mažiems vaikams norėtųsi skirti daugiau. Vis juokaujame, kad „Laumės daržas“ – mūsų trečias vaikas... Gyvename kaip gentis – kartu su mano tėvais. Jie yra didžiulė pagalba auginant vaikus.

Dar tik antras sezonas, todėl labai daug darbų, idėjų. Ūkis mums – ir darbas, ir laisvalaikis. Prieš pradėdami ūkininkauti, su vyru labai mėgome bėgioti, važinėti dviračiais, leistis į žygius, būti gamtoje. Dabar šiuos pomėgius paliekame šaltajam metų laikui. Po darbų ūkyje vasarą belieka arba griūti tiesiai į lovą, arba ramiai pažiūrėti serialą, žinias, vaikams paskaityti pasaką.

   

Emilijos Čeponės nuotraukos

2022.07.21 Susijusios temos - skaitykite: ekologinis ūkis, ekologiškos daržovės, pomidorai, kopūstai, burokėliai