Legenda tapusi Laukžemės Madona sugrįžta į savąjį kraštą

1990-aisiais Madonos skulptūrą, apkaišiotą dirbtinėmis gėlėmis ir apgaubtą užuolaidoms skirtu audiniu, Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje pamatė menotyrininkės, Žemaitijoje ieškojusios vertingo bažnytinio paveldo rengiamai knygai. Pirmoji pažintis su Madona pasėjo įtarimų, jog skulptūra turi ilgą ir turtingą praeitį. Vėliau, pervežus ją Vilnių ir pradėjus išsamius tyrimus, o po to ir restauravimo darbus, įsitikinta, kokio dydžio ir svarbos šis atradimas. 

Po svetur praleistų metų atsinaujinusi, pirmines kūrėjo suteiktas spalvas susigrąžinusi Švenčiausioji Mergelė su kūdikiu ant rankų grįžta į Žemaitiją drauge su Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) komandos parengta paroda „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“. Parodos epicentre – specialiame, ilgaamžiškumą turinčiame užtikrinti stiklo konteineryje įkurdinta Madonos skulptūra, greta – jos atradimą, mokslinius tyrimus bei restauravimo darbus pristatanti medžiaga. 

„Ką svarbiausio mums reikia žinoti apie šios parodos „heroję“? Tai – seniausia medinė skulptūra Žemaitijoje, išlikusi iš XV amžiaus. Ji sukurta ne Lietuvoje, greičiausiai rytų ar centrinėje Europoje. Iki 1990-ųjų apie jos egzistavimą nebuvo žinoma, kol Laukžemės bažnyčioje ją aptiko menotyrininkė Marija Matušakaitė ir, galima sakyti, iš detalių atpažino, jog surado unikalų gotikos epochos meistrų kūrinį“, – sako viena iš parodos „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“ kuratorių dr. Lijana Birškytė-Klimienė. 

Jos teigimu, ilgi ir kruopštūs šios skulptūros tyrimai, kone dešimtmetį užtrukę restauravimo darbai sugrąžino Laukžemės Madoną visuomenei, suteikė naujų duomenų tolimesniems tyrimams, bet visų jos paslapčių taip ir neatskleidė. „Ne viską iki šiol pavyko išsiaiškinti. Pavyzdžiui, nežinome, kokiu būdu ir iš kur atkeliavo skulptūra, kas jos autorius. Moksliniai tyrimai ateityje galbūt atskleis ir šias paslaptis“, – teigia kuratorė L. Birškytė-Klimienė.

Kretingoje atveriama ekspozicija, pasak jos sumanytojų, lankytojui suteiks galimybę ne tik pamatyti unikalų XV amžiaus pradžios eksponatą, bet ir pažinti bei įvertinti menotyrininkų bei restauratorių meistriškumą. Jų dėka Laukžemės Madonos legenda gali tęstis. 

Laukžemės Madona: svarbiausi faktai

• 1990 m. dailėtyrininkės M. Matušakaitė, I. Dringelytė ir A. Gylienė Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje aptiko Madonos skulptūrą. Smaili gotikinio batelio nosis – detalė, kuri iškart sukėlė smalsulį dėl skulptūros amžiaus.
• 2013 m., rengiantis Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, skulptūra pervežta į Lietuvos nacionalinį muziejų, bet dėl prastos jos būklės viešai neeksponuota.
• 2013 m. LNM Restauravimo centre pradėti Laukžemės Madonos restauravimo darbai, užsitęsę net dešimtmetį.
• 2025 m. rugsėjo 10 d. LNM Kazio Varnelio namuose-muziejuje Vilniuje skulptūra vėl parodyta visuomenei parodoje „Laukžemės Madona. Atskleidžiant 600 metų paslaptis“. Parodos kuratorės Vita Blažiūnienė ir dr. L. Birškytė-Klimienė.
• 2026 m. pavasarį Laukžemės Madona perkeliama į Kretingos muziejaus ekspoziciją.

Kretingos muziejaus informacija