Leidimai probleminiams vilkams – tikra karuselė

Du vilkai – šešiems medžiotojų būreliams    

Šilalės rajono savivaldybės administracija parengė prašymą AAA išduoti leidimą paimti iš gamtos du vilkus ne Medžioklės taisyklėse nurodytu leistinu jų medžiojimo terminu, juos sumedžiojant (nušaunant), kadangi nuo vilkų medžioklės sezono pabaigos iki rugpjūčio 31 d. buvo užfiksuota 11 plėšrūnų išpuolių atvejų. Jų metu buvo papjauta 12 galvijų ir 8 avys.

„Medžioklės teritorija buvo parinkta pagal vilkų išpuolių vietas“, – redakcijai paaiškino Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jančiauskas. AAA, įvertinusi pateiktus dokumentus (medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus ir svetainės biomon.lt informaciją apie įvykdytus išpuolius), išdavė leidimą sumedžioti vilkus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Šilalės skyriaus ,,Medvėgalio“ medžiotojų būreliui, ,,Vingininkų“ medžiotojų klubui, Šilalės medžiotojų būreliui, medžiotojų klubui ,,Gvaldai“, LMŽD Šilalės skyriaus Kvėdarnos medžiotojų klubui bei Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui ,,Ragas“.

Paminėti medžiotojų būreliai ir klubai medžioklei naudoja skirtingo dydžio medžioklės plotus, tačiau kartu sudėjus vilkų medžioklei buvo paskirtas didžiulis plotas. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant apsaugoti kuo daugiau ūkinių gyvūnų ir jų augintojų nuo galimų vilkų išpuolių bei sumažinti plėšrūnų daromą žalą.

Čia reikėtų priminti, kad vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki kovo pabaigos arba tol, kol baigiasi einamajam medžioklės sezonui skirtas limitas. Praėjusį medžioklės sezoną vilkų sumedžiojimo limitas siekė 282 individus ir buvo išnaudotas likus dviem mėnesiams iki sezono pabaigos.

Viskas – pagal įstatymą

Išsiaiškinę, kad iš Šilalės savivaldybės administracijos pusės šiuo atveju klaidų padaryta nebuvo, kreipėmės į AAA. Ten Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis ŪP paaiškino, kad leidimas naudoti saugomas rūšis parengtas pagal konkrečios saugomos rūšies biologinius ir ekologinius požymius bei Šilalės rajono savivaldybės administracijos prašymą ir jame nurodytą informaciją.

„Laikytina, kad savivaldybės administracija, teikdama prašymą, proaktyviai nustatė teritorijas, kuriose žala buvo ar gali būti padaryta“, – sakė D. Mikelaitis, paaiškindamas, kad saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimai nenumato, kad leidimas turi būti išduotas tik tai vietai, kur padaryta žala.

Pasak skyriaus vedėjo, vilkai yra teritoriniai, aktyviai judantys gyvūnai – šeima turi savo teritoriją, kurią gina nuo kitų vilkų. Vilkų gaujos naudojamos teritorijos plotas priklauso nuo šeimos dydžio, teritorijoje aptinkamo maisto gausos, geografinio regiono. „Lietuvoje gyvenančių vilkų teritorijų dydžiai nėra išsamiai ištirti, tačiau lygumų miškingose vietovėse vilkų šeima gali užimti apie 100–300 kv. km plotą“, – komentavo D. Mikelaitis.

Vietoj elnių riaumojimo – vilkų staugimas

Redakcijos paprašytas situaciją sutiko pakomentuoti ir Šilalės MŽD vadovas Genadijus Zbarauskas. „Šilalės rajone gyvena 60–70 vilkų, o tai labai didelis skaičius, todėl natūralu, kad jų išpuoliai tokie dažni“, – kalbėjo G. Zbarauskas. Jis taip pat užsiminė, kad iš viso Lietuvoje yra apie 3 tūkst. vilkų, o ne, kaip teigiama oficialioje statistikoje, apie 500.

Pasak medžiotojo, rajone užfiksuoti ne visi vilkų išpuoliai, nes dalis nuo pilkių nukentėjusių gyvulių augintojų niekur nesikreipė. „Medžiotojai žino apie 20 tokių atvejų, betgi mūsų niekas neklauso“, – piktinosi G. Zbarauskas. Jo teigimu, „Baltijos vilko“ atstovai nuolatos drumsčia vandenį, per prievartą bruka savo nuomonę, o norėdamas išsiaiškinti jų finansavimo šaltinius, tik špygą gausi.

„Išdavė leidimus sumedžioti tik du vilkus, o tai labai mažai, juk ūkininkai nuolatos prašo pasaugoti jų gyvulius“, – piktinosi Šilalės MŽD vadovas, klausdamas, kaip atrodys pasaloje sėdintis medžiotojas, kuris šauti į vilką negali. „Tai ar ne kvailai vyrai atrodys, tai kaip jie tą link gyvulių sliūkinantį vilką nubaidys, jei leidimo panaudoti ginklą neturės?“ – klausė G. Zbarauskas.

Pašnekovas, turintis 24 metų medžioklės patirtį, minėjo ir labai išaugusią lūšių populiaciją. „Didesniuose miškuose visiškai neliko stirnų, jos dabar sutinkamos tik mažuose miškeliuose, krūmynuose, nes iš stambių miško masyvų jas išvarė lūšys, kurios jau ir žmonėms ant galvų tuoj pradės lipti“, – apie plėšrūnų gausą kalbėjo medžiotojas. Atsisveikindamas patyręs medžiotojas  sakė, kad jo bičiuliai šiomis dienomis susiruošė į mišką paklausyti elnių riaumojimo rujos metu, bet vietoj jo išgirdo tik vilkų staugimą...

Titulinėje nuotr. – Genadijus Zbarauskas įsitikinęs, kad apie miško gyventojus geriausiai supranta medžiotojai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.