„Lengvesnės statybos sodininkų bendrijose – dar ne pabaiga. Siūlau atsisakyti ir reikalavimo gauti statybos leidimą individualių gyvenamųjų namų statybai. Seimui, jau netrukus pradėsiančiam svarstymus, kaip palengvinti namų statybas sodininkų bendrijose, siūlau pažvelgti plačiau ir supaprastinti žmonėms kelią į individualių namų statybą ne tik sodininkų bendrijose. Turime mažinti perteklines biurokratines procedūras, kurios žmonėms kainuoja laiką ir pinigus. Nereikalingo, manau, popierėlio laukimas ne tik pailgina visą procesą, bet ir kainuoja nemažus pinigus.
Kol žmonės laukia statybos leidimo, reikia mokėti už nuomojamą būstą, per šį laiką gali keistis statybos darbų ir medžiagų kainos. O perteklinės biurokratinės kliūtys tik atitolina įsikūrimą būste ir dar labiau didina šeimų išlaidas.
Neturėtų būti ir jokios anarchijos, kadangi nesiūlau atsisakyti reikalingų ir svarbių procedūrų, o tik paties statybos leidimo, t. y. teisės suteikimo statyti ar nestatyti. Šiandien šį statybos leidimą gali atstoti tiesiog specialieji reikalavimai, kuriuos savivaldybės administracija išduoti privalo. Specialieji reikalavimai numato, kad jeigu turi namų valdos sklypą, tai dar toli gražu nereiškia, jog gali jame statyti. Yra įvairių teritorijų, pavyzdžiui, prie oro uostų, kur dėl pastatų aukštingumo, saugumo ir kitų reikalavimų gali būti apskritai neleidžiama statyti namų.
Turėdamas namų valdos sklypą, kreipiesi į savivaldybės administraciją. Ši per nustatytą terminą nurodo, kokie yra specialieji reikalavimai, koks maksimalus užstatymo plotas, pastato aukštis, kokių atstumų būtina laikytis. Jeigu sklypas yra su nuolydžiu, reikalavimai gali būti kitokie, tačiau bendrieji atstumai, pavyzdžiui, yra nustatyti statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Gavus specialiuosius reikalavimus, vis tiek būtina parengti projektą. Tik čia reikia atskirti du dalykus – nesudėtinguosius ir neypatinguosius statinius. Nesudėtingieji statiniai – tai gyvenamieji namai iki 80 kv. m ploto ir iki 8,5 m aukščio, o neypatingieji – vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai iki 2 tūkst. kv. m ploto.
Esmė ta, kad nesudėtingiesiems statiniams keliami šiek tiek lengvesni reikalavimai, o neypatingiesiems jau reikia ir techninio projekto, atestuotų specialistų darbo. Visais atvejais būtina turėti topografinę nuotrauką ir kitus reikalingus dokumentus.
Tad tikrai jokio chaoso nebus. Žmonės statys ten, kur iš tiesų galima statyti, kur tai leidžia savivaldybės administracijos nustatyti reikalavimai. Tačiau, užuot laukę statybą leidžiančio dokumento, pavyzdžiui, keturis mėnesius, o kai kuriais atvejais – net ilgiau nei metus (pvz., Palangoje), jie galės, gavę specialiuosius reikalavimus, susirinkti visus būtinus dokumentus, deklaruoti statybos pradžią informacinėje sistemoje „Infostatyba“, sumokėti infrastruktūros plėtros įmoką ir pradėti statybas.
O norint užbaigti statybą ir įregistruoti pastatą, reikės ne tik įvykdyti visus techniniame projekte numatytus reikalavimus, bet ir užtikrinti, kad pastatas atitiktų teisės aktuose nustatytą energinio naudingumo klasę. Tai patvirtinantis dokumentas yra energinio naudingumo sertifikatas, kurį reikės pateikti Registrų centrui registruojant pastatą.
Visos kitos rizikos egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar turi statybos leidimą, ar jo neturi. Kalbu apie tai, kad net ir turėdamas statybos leidimą žmogus gali pastatą statyti ne toje vietoje, nesilaikyti nustatytų atstumų, pastatyti didesnio ploto pastatą, negu numatyta projekte, ir panašiai. Žinoma, už tokius pažeidimus yra numatyta atsakomybė. Tačiau noriu pabrėžti, kad šios rizikos visada išlieka. Nesvarbu, ar turi statybos leidimą, ar jo neturi, vien dėl paties leidimo buvimo arba nebuvimo jos nei padidėja, nei sumažėja.
Šiam siūlymui dar turės pritarti Seimas. Tikiuosi, kad tai bus padaryta dar šį rudenį.“
„Aš matau tam tikrą tendenciją, jog verslas stengiasi spausti Vyriausybę, valstybės institucijas ir valdininkus, siekdamas kiek įmanoma sumažinti biurokratinį aparatą, kad būtų kuo paprasčiau gauti statybos leidimus, kad formalumų būtų kuo mažiau. Ir Vyriausybė savo ruožtu stengiasi atsižvelgti į šią nuomonę, šiuos prašymus, jog biurokratinė našta būtų kuo mažesnė. Kita vertus, egzistuoja ir visuomenės interesas, kad statybos nepažeistų trečiųjų asmenų interesų, kad žmogus, pasistatęs namą, galėtų jame saugiai gyventi, o pastatas būtų saugus įvairiomis prasmėmis, atitiktų visus įstatymuose numatytus reikalavimus, priešgaisrinės saugos normas ir kitus reglamentus. Taip pat svarbu, kad būtų užtikrintas pastatų energinis efektyvumas. Kai visa tai yra kontroliuojama ir prižiūrima, stengiamasi užtikrinti, kad visi šie reikalavimai ir reglamentai būtų įgyvendinti. Jeigu priežiūros nebelieka, tuomet, žinoma, didelė atsakomybės dalis tenka patiems žmonėms – kaip jie sau tą namą pasistatys ir kaip jame gyvens.
Tačiau yra ir kita problemos pusė. Atsiranda piktnaudžiaujančių asmenų, kurie, pavyzdžiui, pastato ar įrengia tam tikras patalpas, faktiškai pritaikytas gyventi, nors jose nėra įgyvendinti gyvenamajam būstui keliami reikalavimai. Nėra nei vaikų žaidimų aikštelių, nei tinkamai užtikrintos priešgaisrinės saugos, nei kitų būtinų sąlygų, kurios turėtų būti įgyvendintos gyvenamosios paskirties pastatuose.
Tuomet atsiranda žmonių, kurie dėl nepakankamo supratimo ar įsivaizdavimo, kad didesnėje erdvėje gyventi bus patogiau ir maloniau, tiesiog dėl nežinojimo įsigyja tokias patalpas pigiau, o vėliau, jau gyvendami jose, susiduria su įvairiomis problemomis. Todėl šioje vietoje labai sunku rasti tinkamą pusiausvyrą. Viena vertus, verslas nori viską padaryti kuo greičiau, tačiau, kita vertus, būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų.
Pavyzdžiui, dabar išduodant statybos leidimus susiduriama su dar viena problema – daugelis žmonių nesupranta, ką iš tikrųjų reiškia pats statybos leidimas ir kokios procedūros vis tiek lieka privalomos. Juk bet kuriuo atveju reikės parengti visą projektą, atlikti reikalingas ekspertizes, sutvarkyti statybos dokumentaciją ir pateikti prašymus pagal nustatytą tvarką. Jeigu visa tai nebus padaryta, gresia pakankamai didelė atsakomybė, taip pat įvairios finansinės baudos už neįvykdytus reikalavimus.
O žmonės kartais įsivaizduoja, kad jeigu statybos leidimas jau gautas, vadinasi, jie gali daryti viską, ką nori. Tačiau taip nėra. Valstybė galbūt gali tam tikru būdu paspartinti paties leidimo išdavimą, bet tai nereiškia, kad projektas bus parengtas greičiau, kad laiku bus atliktos visos ekspertizės ir sutvarkyti kiti dokumentai. Todėl, jeigu norima viską daryti tvarkingai, laikantis teisės aktų, bendras statybos procesas nebūtinai sutrumpės tiek, kiek tikisi žmonės.
Tad, kai kalbama apie siūlymus atsisakyti tam tikrų leidimų ar supaprastinti statybų procedūras, reikia labai atsargiai vertinti galimas pasekmes. Kartais toks siekis kuo labiau supaprastinti tvarką gali būti gana rizikingas. Juk gali atsitikti taip, kad neliks tinkamos priežiūros, niekas nekontroliuos statybų, nebus aišku, kas už ką atsakingas. O jeigu bus pažeisti trečiųjų asmenų interesai, nesilaikoma nustatytų reikalavimų, gali kilti ir įvairių ginčų, ir teisminių procesų, ir kitų rimtų problemų. Gali pasitaikyti net tokių atvejų, kai dėl netinkamai vykdytų statybų atsiras konstrukcijų pažeidimų ar griūčių pavojus. Ir tada kils klausimas, kas už visa tai atsakys. Negalima leisti, kad žmogus savo nuožiūra pasistatytų namą taip, jog pažeistų kaimyno interesus, nesilaikytų privalomų atstumų ar kitų reikalavimų, o vėliau paaiškėtų, kad niekas už tai neatsakingas.
Šioje srityje yra labai daug įvairių niuansų, todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad vienų ar kitų procedūrų atsisakymas išspręs visas problemas, būtų labai sunku.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 20 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.