Aeravimas: leiskime įkvėpti oro ir vejai

Sutryptoje dirvoje žolynai tarsi „užsikonservuoja“

Dažniausiai aeruoti tenka sportines vejas, bet ne pro šalį leisti „įkvėpti oro“ ir sodybų žolynams, ypač tose plotuose, kur dažniau vaikštote, žaidžia vaikai. Trypiant dirvožemį ardomi oro kapiliarai, sutrinka deguonies ir anglies dioksido apykaita. „Dėl šių priežasčių žolynų šaknims tiesiog ima stigti deguonies, jie prasčiau auga ir atsinaujina“, – tvirtina vejų specialistas doc. dr. Evaldas Klimas. Pernai jo vadovaujama komanda Dariaus ir Girėno stadiono Kaune futbolo aikštėje įrengė naujos kartos hibridinę sportinę veją.

Aeravimas arba kitaip vadinamas vejų vėdinimas yra įvairaus gylio durtinių arba pjautinių duobučių padarymas vejoje, siekiat pagerinti dirvožemio struktūrą ir įleisti oro į žolių šaknų zoną – štai toks netrumpas šios procedūros apibrėžimas. Bet savo sklype tai galite padaryti visiškai paprastai, tereikia susirasti paprastas arba įsigyti specialias rankines šakes ir kas keletą centimetrų vertikaliai subadyti žolyno paviršių 10–15 cm gyliu.

Profesionaliose vejose naudojami ir specialūs aeratoriai. Jie gali būti mechaniniai – vejos pjovimo traktoriuko tampomas prietaisas padaro įpjovas žemėje. Yra ir į žoliapjoves panašių elektrinių arba benzininių, reikalaujančių mažiau pastangų.

„Pagal duobučių ar įpjovų gylį aeravimas gali būti seklus (6–12 cm) arba (dažniausiai sportinių vejų) gilus (20–0 cm), pastarasis dar vadinamas podirvio purenimu“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.

Aeravimui pasiruoškite iš anksto

Šio darbo galima imtis tiek rudenį, tiek pavasarį, bet skubėti nereikėtų – palaukite kol dirvožemis pradžius. Jei žolė rudenį aukšta, nupjaukite, kitaip procesas bus lėtas ir sudėtingas. Tik nereikėtų „nuskusti“, nes saulė ir vėjas gali neigiamai paveikti žolyną. Po aeravimo likusius vejos ir dirvožemio grumstelius galite sugrėbti ir sudėti į komposto dėžę.

Dirvožemyje padarytos ertmės sumažina jo tankumą, lengviau pateks vanduo ir oras, pagerės dirvos struktūra ir tekstūra. „Aeruotoje vejoje suaktyvėja ir mikroorganizmų veikla, geriau vystosi žolių šaknys, – vejos vėdinimo naudą akcentuoja specialistas. – Efektyvumas padidėja, kai prieš aeruojant vejoje išberiamas smėlio ir ceolito sluoksnis. Šios medžiagos patenka į suformuotus plyšelius ir gerina dirvos struktūrą, tuose taškuose ji mažiau susislegia ir tankėja. Išbarsčius smėlį, tinklinėmis akėtėlėmis arba specialiais šepečiais jis tolygiai paskleidžiamas visame plote. Dirvos paviršiuje likęs plonas smėlio ir ceolito sluoksnis labai naudingas vejų žolėms, nes spartėja dirvos paviršiuje esančių negyvų žolių lapų mineralizacija, žolės turi geresnes sąlygas krūmytis.“

„Rasų“ informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.