„Seimo Teisės departamentas to nevertino, nes Seimo narių pasiūlymui buvo pritarta priėmimo stadijoje. Mano manymu, rudens sesijoje Prezidentas ar Vyriausybė galimai teiks naują GPM įstatymo projektą su patikslinimais. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog numatoma teisės pataisas papildyti Seimo rudens sesijoje. Seimo priimta formuluotė dabar leistų naudotis lengvata tiems, kurie turi ūkininko pažymėjimą – net jei pajamų iš tikros ūkio veiklos nedaug. Prezidentūra siekia pakeitimų: kad lengvata būtų taikoma tik tiems, kurių pajamos – būtent iš žemės ūkio veiklos.
Pagal dabartinį įstatymą tam, kad pasinaudotų lengvata, kai kas galėtų tapti formaliais ūkininkais be realios veiklos, tačiau ši galimybė nebus ilgaamžė. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas gana aiškiai išdėstė savo poziciją, sutikdamas, kad GPM lengvata galėtų būti taikoma tik tiems, kurių pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos. Pritariu jo teiginiui, kad diskusijos dėl mokesčio korekcijų gali tęstis, bet jokiu būdu neturėtų pakenkti ūkininkų konkurencingumui. Pakeitimai neturi padaryti žalos žemės ūkio sektoriui, neturi bloginti mūsų ūkininkų ir taip prasto konkurencingumo.
Kadangi Prezidentūra taip pat akcentavo spragų šalinimą, neprieštarautume pataisoms, jeigu jos yra nukreiptos teisinga linkme.“
„Šitos spragos privalo būti ištaisytos ir lengvata turi galioti tik pajamoms, gaunamos iš žemės ūkio produkcijos. Taip galėjo atsitikti todėl, kad, matyt, paskutinėmis dienomis Seime buvo daug įvairių pasiūlymų, tiesiog labai įtempta darbotvarkė, todėl ir liko tokia neapgalvota spraga. Tuo metu Seime netrūko ir emocijų, diskutuojant apie mokestinę reformą. Tą spragą būtina ištaisyti, kad tokia lengvata pasinaudotų tik ūkininkai, kurie realiai gamina ir pajamas gauna iš žemės ūkio veiklos.“
„Dabar dėl mažesnių mokesčių ūkininkams nepatenkinti ir antstoliai, ir notarai, ir advokatai. Pramoninkai dejuoja, kad neturi traktorių, o staklių į Gedimino prospektą neatvarys. Tai dar ne visos mūsų problemos – laukiame, kokios bus tos „Sodros“ lubos, degalų akcizai, CO2 dedamosios. Jeigu sandėlis užregistruotas kaip grūdų sandėlis, nereikia mokėti šiukšlių tvarkymo mokesčio, o jeigu paprastas sandėlis – tai jau komercinė veikla ir ūkininkas privalo mokėti tą mokestį. Jis skaičiuojamas pagal plotą. Bet juk mano fermų ar sandėlių plotai šiukšlių negamina. Kai veterinaras karvę apsėklina, vieną pirštinę įmeta į konteinerį ir tai visos šiukšlės. Niekas mėšlo nededa ir srutų neišpila į konteinerį. Perskaitytą laikraštį sudeginame kaip prakuras arba pasidedame, jeigu jis įdomus.
Raskite kitą tokį verslininką, kuris, pagaminęs kaliošus ar batus, tik po metų atsiimtų pinigus, taip, kaip mes. Ūkininkai dirba pagal penkias formules su penkiais nežinomaisiais. Nežinai, kada Dievas tave pasiims, ką gamta duos (nuimsi gerą derlių ar ne), kokius mokesčius valdžia uždės, kiek prekybininkas nuo tavęs nulups, už kiek supirkėjai tavo produkciją nupirks. O jeigu per tuos metus niekas neužauga, turi lįsti į kreditus ir taip atsiskaitinėti už pirkinius. Dar daug nežinomųjų, pvz., žemę ar techniką nusipirkusiam ūkininkui sumažės ar nesumažės pelno mokestis?
Visa tai valdžia turi spręsti, jeigu ne – išvažiuosime ir su 10 tūkst. traktorių į Vilnių. Visos tos mokestinės prievolės bus įgyjamos per trejus metus, todėl dar derėsimės, šnekėsimės. Valdžia kalba, kad žemės ūkis yra strateginė ūkio šaka, bet negaili milijardų gynybai. Jeigu neturėsime maisto, už kokius pinigus tada jį pirksime? Kiek daug anksčiau gaminome pačių įvairiausių maisto produktų, o kiek dabar – net juokas nebeima. Maisto gamyba mažėja, ūkininkų skaičius irgi mažėja.
Dabar iš 113 tūkst. asmenų, tapusių ūkininkais ir turinčių žemės valdas bei deklaruojančių pasėlius, yra dirbtinai sukurtų 76 tūkst., kurie turi nusipirkę bent 2 ha žemės, Žemės ūkio rūmams sumokėję 260 Eur ir taip tapusių ūkininkais. Tokie gauna padidintą išmoką, jiems nereikia keisti žemės paskirties, paprastesni yra leidimai statyboms, sodina medžius ir taip gadina melioracijos sistemas.“
„Negali būti tokių spragų, kad tik ūkininko pažymėjimą turintiems asmenims būtų taikomos mokesčių lengvatos bet kokios srities pajamoms. Ne apie tai buvo ūkininkų kalbama, jie akcentavo būtent žemės ūkio pajamų gavimo apmokestinimą, o ne visas kitas pajamas. Tam buvo išsakyti argumentai, o jei tokie dalykai atsiranda, tai tikriausiai patvirtina tik pagrindinį faktą, kad ta mokesčių reforma buvo rengiama labai skubotai, chaotiškai ir todėl paliktos tokios šiurkščios klaidos.
Aišku, šiuo atveju pirmiausia visai įstatymo kūrėjų grandinei, pradedant finansų ministru ir Seimo Finansų ir ekonomikos komitetu, turėtų būti keliamos pretenzijos. O paskutinis, kuris deda parašą ant naujo įstatymo, yra Prezidentas. Jis irgi turi Prezidentūroje aparatą, kuris galimai taip pat neatliko darbo iki galo. Šitie pastebėjimai atsirado tik tada, kai naujai priimto įstatymo taikymu susidomėjo buhalteriai, asmenys, kurie skaito kiekvieną įstatymo žodį, žiūri, kur sudėti kableliai. Man gaila, kad būtent pirmiau kilo skandalas viešojoje erdvėje, o tik tada atsirado atsakingų institucijų reakcija. Reikia tik apgailestauti, kad ne viskas yra gerai su įstatymų leidyba – skubėjimas šitoje situacijoje tikriausiai buvo pagrindinė problema, dėl ko atsirado tokios klaidos.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 8 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.