Lenkijoje derliaus prognozes pablogino sausra

Lenkijoje, Pulavuose, įsikūręs Dirvožemio mokslo ir augalininkystės institutas – Nacionalinis tyrimų institutas (IUNG-PIB), kuris pavaldus žemės ūkio ir kaimo plėtros ministrui, yra įdiegęs sausrų rizikos stebėsenos sistemą. Sukurtas stebėsenos įrankis patogus. Čia skelbiamos agrometeorolų įžvalgos, reguliarios monitoringo ataskaitos, pateikiami žemėlapiai. Patogu ir ūkininkui, nes jis, jeigu yra nukentėjęs nuo sausros, iš specializuotos sausrų stebėsenos interneto svetainės nukreipiamas reikalingu adresu ir žino, kokios pagalbos gali tikėtis.

Neseniai institutas paskelbė jau trečią šio sezono ataskaitą. Žemės ūkio sausra konstatuota 15 vaivadijų. Skelbiama, kad per du pastaruosius mėnesius, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, drėgmės trūkumas šiek tiek sumažėjo, tačiau išlieka didelis (-93 mm), o kai kur siekia net -170 ir -189 mm.

Dėl drėgmės sąlygų, pasak IUNG ataskaitos, stebimų pasėlių derlius sumažėjo bent 20 proc., palyginti su derliumi, gaunamu vidutinėmis daugiametėmis oro sąlygomis.

Labiausiai paveikti vasariniai javai. Sausra juos paveikė 59 proc. visos Lenkijos teritorijos.

Pagal Lenkijos žemės ūkio kultūrų ir gyvulių draudimo subsidijų įstatyme pateikiamą apibrėžtį, sausra apibūdinama kaip žala, padaryta per bet kurį 60 dienų laikotarpį nuo atitinkamų metų kovo 21 d. iki rugsėjo 30 d. įvykus klimato vandens balansui, mažesniam už nustatytą vertę atskiroms augalų rūšims ar grupėms ir dirvožemio kategorijoms.

Pavyzdžiui, jei nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. kritulių kiekis yra mažesnis nei 140 mm, sausros pavojus kyla žieminiams ir pavasariniams javams I kategorijos dirvožemiuose (labai lengvame dirvožemyje).

IUNG paaiškina, kad sausros atsiradimą lemia visas meteorologinių ir dirvožemio sąlygų kompleksas. Sausrų monitoringo sistemoje sausrą sukeliančias meteorologines sąlygas lemia klimatinis vandens balansas (CWB), kuris išreiškia skirtumą tarp kritulių ir vandens gebėjimą išgaruoti iš sudrėkintos vejos.

Žemės ūkio sausros poveikio stebėsenos sistema kaip tik ir sukurta siekiant įvertinti sausros riziką žemės ūkio pasėliams ir sodams bei uogynams, atsižvelgiant į klimato vandens pusiausvyrą ir dirvožemio sąlygų erdvinį kintamumą. Sistema naudoja meteorologinio stebėjimo stočių ir Meteorologijos ir vandentvarkos instituto (IMGW) kritulių stočių tinklų duomenis.

ŪP portalo informacija

Viršelyje asociatyvi 123rf nuotr.