Lenkijos ūkiai dūsta nuo ligų

Muša rekordus

Lenkijai vis dar nepavyksta suvaldyti paukščių gripo (HPAI). Portalas „Poland Insight” praneša, jog Lenkijos paukštininkystės pramonė susiduria su didžiausia paukščių gripo krize per daugelį metų: iki birželio 2 d. buvo patvirtinti 143 labai patogeniško paukščių gripo protrūkiai, paveikę daugiau nei 9,7 mln. paukščių. Ir šis skaičius tik auga.

Šios ligos atvejų šiuo metu yra daugiau nei per visus 2025 metus, kai buvo užfiksuoti 128 protrūkiai, o tai yra didžiausias protrūkių skaičius Europos Sąjungoje (ES). Visose kitose Europos šalyse protrūkių yra daug mažiau – nuo ​​kelių iki keliolikos. Nyderlanduose šiais metais užfiksuota 18 protrūkių. Tik Vokietijoje protrūkių skaičius buvo santykinai didelis – 39.

Remiantis vyriausiojo veterinarijos pareigūno duomenimis, 2025 m. Lenkijoje patvirtinti 86 Niukaslio ligos protrūkiai. Iš viso šiuose ūkiuose buvo laikoma daugiau nei 8,5 mln. naminių paukščių. Iki šių metų birželio 2 d. buvo patvirtinta 50 Niukaslio ligos protrūkių naminių paukščių fermose.

Lenkija yra didžiausia paukštienos gamintoja Bendrijoje. Remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos duomenimis, bendra paukštienos gamyba 2025 m. siekė apie 3,23 mln. tonų. Beveik 60 proc. vidaus produkcijos eksportuojama. Kiaušinių gamyba Lenkijoje išaugo nuo 507 000 tonų 2015 m. iki maždaug 690 000 tonų 2025 m. Kiaušinių eksporto vertė, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 25 proc., nepaisant mažesnių pardavimo apimčių, daugiausia dėl eksportuotojų gautų aukštesnių kainų. Tačiau dabar lyderystės pozicijos gali būti prarastos.

Lenkijos valstybė kompensuoja paukščių augintojams 100 procentų tiesioginių ligų protrūkių išlaidų. Vien 2025 m. tiesioginės kovos su paukščių gripu ir Niukaslio liga išlaidos jau siekia daugiau nei 250 mln. eurų.

Saugumo lygis

Kadangi kai kurie ekspertai neoficialiai praneša, kad biologinio saugumo lygis kartais yra labai žemas, baiminamasi dar didesnio protrūkių skaičiaus. Vyriausybė nekontroliuoja biologinio saugumo šimtuose tūkstančių naminių paukščių ūkių. Be to, smulkių paukščių augintojų gaunamos kompensacijos reguliariai viršija patirtas išlaidas. Tai netgi gali būti paskata tyčia užsikrėsti.

Be to, keli šimtai tūkstančių naminių ūkių (iki 100 ančių arba 350 vištų) lieka nekontroliuojami, nepaisant to, kad ligos protrūkis nesusijęs su ūkio dydžiu. Taigi, net ir protrūkis mažame ūkyje lemia apribojimų, tokių kaip transportavimo draudimas, įvedimą.

Pirmasis patvirtintas paukščių gripo atvejis buvo susijęs su užsikrėtusiomis gulbėmis Torunėje 2006 m. kovo mėn. Lenkijoje HPAI paukštininkystės ūkiuose buvo aptiktas 2016 m. gruodžio 3 d. Po mažiau nei dešimties metų paukščių gripo protrūkių skaičius pasiekė 128. Įskaitant Niukalsio ligą, šių protrūkių skaičius viršijo 200, o dėl jų paskerstų naminių paukščių skaičius viršijo 30 milijonų.

„Rzeczpospolita“ praneša, kad imamasi įvairiausių priemonių paukščių gripui ir Niukaslio ligai kontroliuoti. Mazovijos ir Didžiosios Lenkijos vaivadijose sustiprinta vakcinacija nuo Niukaslio ligos. Pažeistose teritorijose taikomi apribojimai dėl gyvūnų laikymo tvartuose. Tačiau kitų planų ar priemonių nematyti. Leidinio duomenimis, beveik neišvengiama, kad rudenį vėl kils daug paukščių gripo ir Niukaslio ligos protrūkių.

Kaip akcentuoja epidemijos paveikti pramonės atstovai, paukščių gripo ir Niukaslio ligos atveju valstybė ūkininkams moka 100 proc. kompensaciją ir vien dėl šios priežasties turi teisę ir pareigą taikyti savo ūkiuose tinkamą biologinį saugumą, net jeigu augina tik kelias vištas.

Siautėja ir AKM

Be to, Lenkijai taip pat nepavyksta suvaldyti ir afrikinio kiaulių maro (AKM).

Dėl afrikinio kiaulių maro Lenkijos kiaulių populiacija sumažėjo nuo maždaug 13 milijonų 2014 m. iki maždaug 9 milijonų dabar. Ūkių skaičius sumažėjo perpus ir dabar jų yra apie 41 000. Daugiau nei 600 000 gyvūnų buvo paskersti, veisėjai ir skerdyklos prarado rinkas, o grūdų rinkoje susidarė didžiulis perteklius.

Dar 2008 m., likus keleriems metams iki pirmojo afrikinio kiaulių maro protrūkio, Lenkija nebebuvo savarankiška kiaulienos atžvilgiu, o dabar padėtis vėl pablogėjo. Šalis importuoja dvigubai daugiau kiaulienos nei eksportuoja. „Importas siekia 700 000 tonų per metus, o eksportas – maždaug 350 000 tonų“, – sako Aleksandras Dargiewiczius, Nacionalinės kiaulių augintojų darbdavių asociacijos (POLPIG) pirmininkas.

Kova su AKM Lenkijos valstybei iki šiol jau kainavo 2,31 mlrd. eurų, įskaitant visas išlaidas, susijusias su kompensacijomis ūkininkams, likvidavimo išlaidomis, veterinariniais patikrinimais ir t. t. Tai šaliai taip pat kainavo papildomus 320 mln. eurų palūkanų. Kiaulių augintojai ir kiaulių sektorius dėl ligos protrūkių taip pat patyrė apie 2,31 mlrd. eurų nuostolių.

Tiesa, pastaraisiais metais AKM protrūkių skaičius mažėjo, nors Lenkijoje jų skaičius sudaro beveik 25 proc. viso ES skaičiaus. Didesni ūkiai, suprasdami būtinybę investuoti į biologinį saugumą, kol kas laikosi.

Parengė Ričardas Čekutis