Lenkų ūkininkai galės lengviau baidyti žvėris

Birželio 2 d. K. Nawrockis pasirašė 2026 m. gegužės 15 d. priimtą teisės aktą, kuriuo iš dalies keičiamas Gamtos apsaugos įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai. Pataisa siekiama padidinti kaimo gyventojų saugumą ir supaprastinti veiksmus, kurių imamasi prieš didelius saugomus gyvūnus, šiems vis dažniau pasirodant šalia žmonių.

Pakeitimai liečia ruduosius lokius, vilkus ir stumbrus. Tai gyvūnų rūšys, kurios dažniausiai minimos įvairiuose debatuose bei konfliktinėse situacijose tarp gamtos apsaugos ir kaimo gyventojų saugumo, informuoja portalas topagrar.pl.

Pastaraisiais metais ūkininkai ir vietos valdžios pareigūnai ne kartą mėgino atkreipti dėmesį į vilkų pasirodymą prie ūkinių pastatų, išpuolius prieš gyvulius ir stumbrų bandas, darančias žalą pasėliams. Daugelio šalies regionų gyventojai tikėjosi greitesnių ir efektyvesnių veiksmų, siekiant sumažinti pavojingų situacijų riziką.

Tik atbaidymas

Priėmus naujas pataisas lenkų ūkininkams atsiveria galimybė atbaidyti vilkus, stumbrus ir ruduosius lokius, naudojant lygiavamzdžius ginklus su guminėmis kulkomis.

Tačiau tokie veiksmai bus įmanomi tik gavus atitinkamą leidimą. Jį išduoti galės Regioninis aplinkos apsaugos direktorius, o tam tikrais atvejais – Aplinkos apsaugos generalinis direktorius.

Šia galimybe galės naudotis asmenys, turintys leidimą nešiotis ginklą, įskaitant ir medžioklės leidimą.

Praktiškai naujieji reglamentai skirti veiksmingiau atgrasyti gyvūnus, kurie reguliariai pasirodo šalia pastatų, ūkių, mokyklų, kelių ir viešųjų vietų. Tačiau pakeitimas nepanaikina vilkų, stumbrų ar rudųjų lokių rūšių apsaugos. Jis taip pat nesuteikia galimybės šiuos gyvūnus naikinti.

Kitaip sakant, naujosios taisyklės taikomos tik jų atbaidymui, asmeninio saugumo ar turto apsaugos sumetimais pateisinamais atvejais ir tik gavus atitinkamus administracinius leidimus.

Ministerijos paaiškinimas

Klimato ir aplinkos ministerija teigia, kad naujųjų reglamentų tikslas – ne susilpninti vilkų, stumbrų ar lokių apsaugą, o sukurti veiksmingesnes priemones reaguoti į grėsmes. Ministerija aiškina, kad lygiavamzdžių ginklų su guminėmis kulkomis naudojimas skirtas gyvūnams atgrasyti, o ne juos išnaikinti.

Kaip akcentuoja ministerija, panašius metodus jau naudoja už gamtos apsaugą atsakingos tarnybos, taip pat ir kalnuotose vietovėse, kur pasitaiko pavojingų žmonių ir lokių kontaktų.

Pasak ministerijos, tinkamai atliktas baidymas gali atgrasyti gyvūnus nuo buvimo šalia pastatų ir sumažinti gyventojams grėsmingų situacijų riziką.

Ministrė Paulina Hennig-Kloska aiškino, kad nauji sprendimai skirti padėti veiksmingiau reaguoti į incidentus, kai šalia žmonių gyvenamųjų vietų pasirodo dideli, saugomi gyvūnai. Pasak pareigūnų, šie pokyčiai yra atsakas į vis dažnėjančius konfliktus tarp žmonių ir laukinės gamtos, pastebimus tiek kalnuotose, tiek kaimo vietovėse.

Institucija primena, kad Priekarpatės Beščadų kalnuose gyvena daugybė laukinių gyvūnų rūšių, o žmonių susidūrimai su laukiniais gyvūnais ten nėra neįprasti. Tačiau lokių sužalojimų atvejai yra reti. Būna metų, kai tokių incidentų neužfiksuojama, o kitais metais panašių incidentų pasitaiko po kelis.

Vis dėlto lokių daroma žala gyvuliams yra daug dažnesnė. Gyvūnus pirmiausia vilioja lengva prieiga prie maisto. Veiksmingi būdai šiam reiškiniui sumažinti yra tinkamas atliekų tvarkymas ir gyvūnų atbaidymas, įskaitant guminių šaudmenų naudojimą. Tatrų nacionaliniame parke esą jau daugelį metų sėkmingai veikia šiais sprendimais pagrįstas žmonių ir meškų apsaugos modelis.

Ką tai reiškia ūkininkams?

Manoma, jog daugeliui namų ūkių naujos taisyklės gali reikšti didesnį saugumo jausmą.

Vilkų problema šalia ūkinių pastatų žemės ūkio bendruomenėje jau keletą metų yra nuolatinių diskusijų objektas. Galvijų, avių ir ožkų augintojai akcentuoja, kad vien tik kompensacijos ne visada išsprendžia problemą, kai kyla pavojus gyvūnų ar gyventojų saugumui.

Todėl daugelis ūkininkų pageidautų, jog būtų paprasčiau leidžiama agresyvius vilkus medžioti, tačiau valdžia nesiryžta imtis tokių pokyčių. Ji vis aiškina, jog tokia pataisa leis veiksmingiau reaguoti prieš susidarant pavojingoms situacijoms.

Tuo pačiu metu šis įstatymas gali būti naudingas regionuose, kur stumbrai reguliariai pasirodo dirbamose žemėse ar šalia pastatų, sukeldami nuostolių ir nepatogumų gyventojams.

Verta paminėti, kad pakeitimas nekeičia saugomų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo ar kompensacijų už nuostolius mokėjimo taisyklių.

Ūkininkai ir toliau galės kreiptis dėl kompensacijų pagal dabartines taisykles.

Vilkų medžioklė yra išimtis

Kaip skelbia portalas „Polski Wilk“, Lenkijoje, nors vilkai yra saugomi, 2004 m. balandžio 16 d. Gamtos apsaugos įstatyme yra nuostata, leidžianti Aplinkos apsaugos generaliniam direktoriui išduoti leidimus naikinti vilkus, kurie daro didelę žalą gyvuliams arba, vietos valdžios institucijų nuomone, kelia grėsmę žmonių saugumui. Leidimai gali būti išduodami tik nesant alternatyvių sprendimų, jei jie nekenkia vilkų populiacijos išlaikymui tinkamoje apsaugos būklėje, o gyvuliams apsaugoti naudojami metodai pasirodė esą neefektyvūs.

Prašymai dėl rūšių apsaugos draudimų išimčių visada nagrinėjami kiekvienu atveju atskirai. Kasmet išduodama kažkiek medžioklės leidimų. 2023 m. Aplinkos apsaugos generalinis direktorius išdavė beveik 40 leidimų nušauti 114 vilkų visoje šalyje, įskaitant leidimus likviduoti sergančius ar sužeistus individus. Dauguma leidimų galiojo iki 2023 m. pabaigos, keli – iki 2024 m. gruodžio mėn., o vienas – iki 2026 m. pabaigos. Iki 2024 m. sausio mėn. buvo sumedžiota 16 vilkų.

Problema tik aštrės

Naujieji reglamentai – tai bandymas rasti pusiausvyrą tarp vertingų rūšių apsaugos ir poreikio užtikrinti kaimo vietovėse gyvenančių žmonių saugumą.

Pakeitimų šalininkai pabrėžia, kad valstybė įgis veiksmingesnių priemonių reaguoti į krizines situacijas. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad veiksmai, susiję su saugomomis rūšimis, turėtų likti griežtai kontroliuojami administracine tvarka ir būti naudojami tik išimtiniais atvejais.

Vienas dalykas yra tikras: vilkų, stumbrų ir kitų stambių gyvūnų buvimas šalia ūkių tik aštrins diskusijas, nes jų populiacijos auga. Todėl manoma, kad minėtas įstatymo projektas yra pirmas per daugelį metų bandymas pritaikyti teisinius reglamentus prie realybės, su kuria kasdien susiduria kaimo gyventojai Lenkijoje.

Parengė Ričardas Čekutis