Liaudies buities muziejaus brolis Žemaitijoje: Vilniuje primirštas, bet ruošiasi siausti, naktinėti

Telšių muziejininkai primena, kokia buvo liaudies buities muziejų po atviru dangumi kūrimo Lietuvoje pradžia. Matydami tokių muziejų plėtrą visoje Europoje į aukščiausią valdžią kreipėsi muziejininkai ir kultūros veikėjai. 1963 m. Ministrų taryba  pritardama siūlymui priėmė nutarimą dėl Liaudies buities muziejaus prie Kauno marių bei trijų regioninių muziejų kūrimo. Regioniniai skansenai turėjo atsirasti Telšiuose, Rokiškyje ir Alytuje. Tačiau faktiškai projektą sugebėjo įgyvendinti tik žemaičiai.

Telšiuose, pietvakarinėje Masčio ežero pakrantės dalyje, 8,5 ha plote įkurtas muziejus lankytojams atvertas 1982 m., bet pirmasis eksponatas čia buvo perkeltas dar 1967 m. Tai buvo pirtis iš Tryškių apylinkės (Telšių r.).

Dabar tai Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys. 2012 m. visi pastatai rekonstruoti, aptvertos tvoros, pastatyta naujų kryžių ir koplytėlių. Vizija – išsaugoti Žemaitijos regionui būdingų architektūros statinių paveldą, pratęsti etninės kultūros tradicijas ir puoselėti žemaitišką tapatybę. Etnografinis muziejus atspindi XIX a. pab. – XX a. pr. Žemaitijos kaimo vaizdą. Šiandien čia yra įkurti trys autentiški sodybų ansambliai, kuriuos papildo svarbiausi senųjų gyvenviečių objektai: kapinaitės, malūnas, kalvė. Muziejuje auginamos tik tradicinės, Žemaitijos kaimui būdingos, augalinės kultūros ir gyvuliai: žemaitukai, avys, ožkos ir kt. Čia rengiamos edukacijos ir renginiai, lankytojams pristatomi senieji amatai ir žemaičių papročiai.

Bene seniausias pastatas yra vidutinio valstiečio sodybos gyvenamasis namas, datuojamas 1901 m. (perkeltas iš Telšių r. Juodėnų kaimo). Įspūdingo amžiaus ir turtingo ūkininko sodybai priklausanti jauja – ji statyta 1908 m. (perkelta iš Plungės rajono Varduvos kaimo).

Bet štai atvykusius svečius pasitinka renginių organizatorė-edukatorė ir folkloristė Diana Bomblauskienė ir spinduliuojančia energija kaip mat užkrečia kiekvieną, sugeba nustebinti ir sudominti. Tai ji pasakoja rimtai, tai juokaudama, tai užtraukia situacijai pritinkančios liaudies dainos posmelį kitą. Paporinimai ne tik apie senąją buitį, bet ir žemaičių gyvenimo filosofiją, apie žemaičio būdą.

D. Bomblauskienė klausia atvykusiųjų (žinoma, žemaitiškai): „Ar žinote, kad žemaičių kalboje yra trinaris veiksmo apibūdinimas?" Ir kaip pavyzdį pateikia mirimo vartojimą kalboje: esą jei žemaitis sako mirštu, į tai nereikia kreipti dėmesio, tai šiaip pasakymas; kai sako mirštu suvisam, tai jau gal pakankamai rimta; o jeigu sako mirštu žemėn – tai jau tikrai blogai. Anot muziejininkės ir folkloristės, ji apie tuos žemaitiškos kalbos niuansus esą yra pasakojusi ir kažkuriam gydytojui.

Sujudimas: bus amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis“

Dabar Žemaičių kaimo muziejus ruošiasi dideliam renginiui – Europos muziejų nakčiai. Gegužės 18 d., šeštadienį, čia bus surengta amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis“. Tai siautulingas festivalis, kurio tikslas yra pratęsti ir išsaugoti žemaitišką etninę tapatybę.

Ambiciją kasmet vis augti turintis renginys šiemet yra jau trečiasis. Pasak muzienininkų, jis išskirtinis ne tik savo veiklomis, turtinga programa, bet ir užsienio svečių dėmesiu. Renginyje prisistatys muziejininkai, edukatoriai, kulinarinio paveldo puoselėtojai, aludarystės tradicijų saugotojai, pirtininkai, amatininkai, bitininkai, folkloristai. Bus atvertas „Žemaitiu kaštavuoniu“ kiemelis, amatų ir edukacijų erdvės, žaidimų kampelis vaikams, koncertuos šeimos, draugai, giminių suburti ansambliai ir folkrokogrupė „Kitava“, vyks Naktišokiai.

Žemaičių kaimo muziejuje kasmet vyksta ir kiti su etnine kultūra susiję ir tradiciniais jau tapę muziejaus renginiai.

Autorės nuotraukos