Liaudies medicina šiandien: kas gali padėti, o kas – sukelti pavojų?

Dažniausiai sutinkami mitai 

Vaistininkė pasakoja, jog vis dar tenka susidurti su pacientais, kurie tikisi, kad sudėtingas infekcijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar gripas, pavyks išgydyti su žolelių užpilais, bulvėmis ar svogūnais kojinėse, didelėmis vitamino C dozėmis ar vakuuminių taurelių terapija. Slogą – eteriniais aliejais ar į nosies landą kišamomis česnako skiltelėmis.  

„Daug kur paplitęs būdas ant akies voko atsiradusį miežį trinti su auksiniu žiedu, viduriavimą stabdyti išgeriant stipraus alkoholio su pipirais, karpas pašalinti į jas trinant įvairius augalus. Vis dėlto šie liaudiškos medicinos metodai ne tik yra neveiksmingi, bet gali sukelti papildomų sveikatos problemų“, – sako vaistininkė.  

Ji pastebi, kad liaudies medicinos metodais dažniau vadovaujasi vyresnio amžiaus žmonės, remdamiesi patarimais iš kaimynų, pažįstamų ar kadaise matę, kaip tuos metodus taikė jų tėvai ar seneliai. Tačiau, anot E. Zykienės, kalbant apie sveikatą, labai svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, todėl tai, kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam. Jei vis tiek nusprendžiama savo sveikata rūpintis savarankiškai, rekomenduojama apie savo ketinimus pranešti bent jau šeimos gydytojui. 

Kur kyla didžiausias pavojus? 

Pasak vaistininkės, didžiausias pavojus kyla tada, kai neapgalvojamos liaudiškų gydymo metodų pasekmės, nesitariama su sveikatos specialistais ar improvizuojama su gydytojo ar vaistininko skirtais preparatais, tikintis, kad sujungus medikamentus ir liaudies mediciną efektas bus stipresnis. Ji pabrėžia, jog tikrai nėra taip, kad visi liaudies medicinos metodai yra pavojingi, tačiau gali tokiais tapti, jei elgiamasi neatsakingai. 

Pavyzdžiui, įkvepiami eteriniai aliejai ar į nosį dedamas česnakas ne tik nepadeda gydyti peršalimo simptomų, bet gali dar labiau dirginti nosies gleivinę, ją pažeisti, nudeginti. Tokiu atveju taip pat bus jaučiamas ir diskomfortas, skausmas, paburkimas, gali atsirasti žaizdelių. Be to, pažeista gleivinė tinkamai nebegalės atlikti savo funkcijos – apsaugoti nuo bakterijų ir virusų, bandančių patekti į organizmą.  

„Pasitaiko ir tokių, kurie tais atvejais, kada reikėtų būtinos sveikatos specialisto konsultacijos, griebiasi dar drastiškesnių metodų, pavyzdžiui, stipriai nusideginus odą, ant žaizdos tepa namų šaldytuve randamą medų, sviestą, taukus ar aliejų. Pirmąsias keletą sekundžių galima jausti skausmo palengvėjimą, tačiau greitai gali įsivelti infekcija, kuri vėliau gerokai apsunkins ne tik gydymą, bet ir žaizdos užgijimą“, – sako vaistininkė E. Zykienė.  

Ji paaiškina, kad ant burnos, akių, nosies gleivinės tepant ar kitaip sudarant kontaktą su nesteriliomis medžiagomis, nežinomais augalais, pačių pagamintais užpilais ar kitomis nesaugiomis priemonėmis, visada reikia apgalvoti apie du esminius pavojus: infekciją bei alergiją. Prie šių rizikų prisideda ir aplinkos, oro sąlygos, higiena, su amžiumi susiję aspektai ir, žinoma, medicininių žinių trūkumas. 

Skatina išlikti sąmoningais  

Vaistininkė E. Zykienė atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose liaudies medicinos patarimuose yra sprendimų, kuriuos galima paremti mokslu. Pavyzdžiui, jau senai pastebėta, kad levandos gali padėti nusiraminti, nepaisant ar jos būtų vartojamos arbatos, maisto papildų ar eterinių aliejų forma. Todėl levandų aliejaus galima rasti ir kai kurių maisto papildų, skirtų miego gerinimui ir nerimo mažinimui, sudėtyje.  

„Štai liepžiedžių, aviečių, mėtų, šaltalankių arbatos, kurias dažniausiai renkamės peršalę, taip pat gali padėti atpalaiduoti kvėpavimo takus. Mėtų ir eukaliptų ekstraktai taip pat naudojami tepalų nuo sumušimų gamyboje, kadangi turi šaldantį ir atpalaiduojantį poveikį. Medus vėlgi yra dažnų pastilių nuo gerklės skausmo sudėtyje. Tačiau reikia suprasti, kad tai gali būti pagalbinės priemonės savijautai palengvinti, tačiau ne gydyti ligą“, – vardija ji.  

E. Zykienė pastebi, kad net ir karpų naikinimo metodai iš dalies gali priminti tai, kaip jas naikindavo prieš šimtą metų. Liaudies medicinoje karpos būdavo nudeginamos arba nušaldomos, tik tam būdavo pasirenkamos įvairios žolelės, netgi vabzdžių įkandimai. Šiandien karpas galima naikinti lazeriu, šalčio terapija, įvairiais tepalais, kurie sutrikdo kraujotaką ataugoje ar ją nudegina šalčiu. 

„Tačiau šiandien visų pirma yra gilinamasi į sveikatos problemą: kas ją sukėlė ir kodėl, ar tai paveikė kitas kūno dalis ar organus; kaip galima saugiai šią problemą išspręsti; kaip to išvengti ateityje? Būtent todėl yra svarbu pasitikėti specialistais ir mokslu – taip kuriama saugesnė erdvė pacientams ir kyla mažiau nepageidaujamų rizikų“, – priduria vaistininkė. 

Zen PR informacija