Lietus ne tik gaivina pasėlius, bet ir kelia rūpesčių

Lietingi ir šilti orai suteikė puikias sąlygas žieminiams javams ir rapsams bei vasarojui augti ir vystytis, tačiau paskatino grybelinių ligų plitimą. Vasarojuje veši piktžolės. Nors jis buvo nupurkštas herbicidais, lenda antra piktžolių banga. Todėl šiuo laikotarpiu ūkininkai turi ne tik stebėti pasėlius, bet ir priimti racionalius sprendimus, nes nespėjus laiku atlikti reikiamų darbų galimi nemaži derliaus praradimai.

Plinta ligos ir kenkėjai

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) konsultantai, atlikę stebėjimus numatytuose laukeliuose ir juos išanalizavę, „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad šiuo metu žieminių kviečių pasėliuose jau plinta dryžligė. Net 100 proc. pažeistų augalų rasta Šalčininkų rajone, Pasvalio r. – 80 proc., Širvintų – 76 proc. Pažeisti augalai buvo fiksuoti Pakruojo, Jonavos, Molėtų, Šilalės, Jurbarko rajonuose.

Lapų septoriozės plitimas pastebimas Varėnos, Jurbarko, Vilkaviškio, Širvintų, Telšių, Rietavo, Joniškio, Klaipėdos, Švenčionių, Molėtų rajonuose. Žieminius kviečius jau pradeda atakuoti ir miltligė, ji kol kas pastebėta tik Telšių, Panevėžio ir Akmenės rajono stebimuose laukeliuose.

LŽŪKT Akmenės rajono konsultantė Asta Kiminienė be kviečių miltligės pasėliuose pastebėjo ir pirmuosius kenkėjus – lemus. Jų rasta ir Raseinių bei Radviliškio rajonuose. LŽŪKT Ukmergės biuro vadovė Vilma Kačinskienė tvirtino, kad vyraujant šiltiems ir drėgniems orams, kitą savaitę vėliavinis žieminių kviečių lapas jau bus pilnai išsiskleidęs. Todėl ūkininkai turėtų planuoti fungicidinį purškimą mišiniu nuo dryžligės ir septoriozės. „Žieminius kviečius galima nupurkšti strobilurinų grupės fungicidais, kurių veikliosios medžiagos – piraklostrobinas, azoksistrobinas, fluoksastrobinas, pikoksistrobimas. Taip pat tiktų SDHI fungicidai, kurių veikliosios medžiagos yra flukosopiroksadas, boskalidas, biksafenas arba triazolų grupės protiokonazolas“, – patarė V. Kačinskienė.

Kauno rajono konsultantas Rokas Antanynas pasakojo, kad jo stebimuose pasėliuose bujoja daug įvairių piktžolių. „Kadangi pasėliuose vyrauja didelė konkurencija tarp piktžolių ir žemės ūkio augalų, reikėtų planuoti purškimą herbicidais ir kontroliuoti piktžoles, kurios išneša nemažai mitybinių elementų, todėl svarbu laiku užkirsti kelią jų vešėjimui“, – tvirtino R. Antanynas

Įžvelgia klaidas

LŽŪKT Kretingos rajono augalininkystės konsultantė Aurelija Narkutė stebimuose pasėliuose neaptiko jokių ligų ar kenkėjų, tačiau išvydo vieną kitą boružę. „Boružės pranašauja galimų kenkėjų atsiradimą. Lauke yra nemažai piktžolių, dėl lietingų dienų ūkininkas kol kas negali purkšti pasėlių, bet kai tik leis oro sąlygos, planuoja purkšti herbicidais“, – teigė konsultantė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius teigė, kad plintančios ligos laukuose – pačių ūkininkų padarytos klaidos. Laukus reikėjo purkšti tada, kada buvo galima įvažiuoti. Tačiau, pasak Zigmanto, daugelis įsivaizdavo, kad šiemet šalta, todėl kenkėjai, o ypač rapsų, sėdi su veltiniais ir žieminėmis kepurėmis, ir nieko nežada daryti. Todėl tie, kurie laiku į laukus nevažiavo, kai buvo galima, šiandien jau pradeda graužti nagus.

„Nuo šito reikėtų ir pradėti. Dabar ne laikas važiuoti į laukus. Čia – ūkininkų tragedija, jie pasiduoda masinei psichozei, valdžios nepamatuotiems šūkiams, kad netręštų, nepurkštų. Aš visada esu už sveiką protą. Tačiau jo pristingame. Konsultantų – kalnai, bet reikia pačiam turėti savo supratimą. Dabar vyksta daug lauko dienų, todėl nevėlu mokytis, išklausyti patarimus ir priimti teisingus sprendimus, tinkančius ūkiui“, – tiesiai šviesiai rėžė Z. Aleksandravičius.

Jis minėjo, kad kaimyniniame Biržų rajone ilgą laiką nelijo, tačiau Kupiškio rajone palydavo pakankamai. „Kartais ir tame pačiame rajone situacija gali būti skirtinga. Kupiškio rajonas nebuvo nuskriaustas, gavo lietaus. Pasėliai, kurie buvo prižiūrėti, šiandien yra verti dėmesio“, – ŪP atviravo kupiškėnas.

Sprendimus priima patys

Molėtų rajono ūkininkas Andrius Arlauskas sprendimus priima pats.  

Molėtų r. ūkininkas Andrius Arlauskas džiaugiasi lietingomis dienomis. Jis šypsodamasis pasakojo, kad dėl lietaus visi pasėliai auga gražiai, net treška. „Rapsų, kviečių, miežių, rugių ir žirnių pasėliai atrodo gražiai, ligų nesimato. Augalus nuo ligų spėjau nupurkšti prieš lietingą laikotarpį. Prieš keletą dienų buvau lauko dienose, konsultantai sakė, kad rapsams dar reikėtų vieno purškimo. Dėl jo dar svarstau. Kol kas nematau poreikio. Sprendimą priimsiu pats“, – teigė Andrius.

Pasėlius nuo ligų spėjo apsaugoti ir Širvintų r. ūkininkas Aurimas Inčiūra, auginantis kviečius, rapsus ir miežius. „Kol kas rezultatai neblogi, ligų pasėliuose nepastebime. Jei ligos imtų progresuoti, grūdai tiktų tik pašarui. Mano brolis agronomas, jis pataria, ką ir kada turime daryti. Dabar sparčiai auga piktžolės, nes negalime į laukus įvažiuoti, nenorime palikti provėžų. Laukiame, kol dirva pradžius“, – kalbėjo Širvintų r. ūkininkas.

Pasak Ukmergės r. AB „Atkočių agroservisas“ agronomo Romo Žvikevičiaus, lietus visiems augalams yra labai reikalingas. Tačiau jis neabejoja, kad šilti ir drėgni orai paskatins ligų plitimą. „Žieminių kviečių vėliaviniai lapai baigia išsiskleisti, juos būtina apsaugoti, nes šie lapai užaugina didžiausią žieminių kviečių derlių. Mes spėjome nupurkšti augalus ilgo veikimo fungicidais, todėl, manau, augalai yra profilaktiškai apsaugoti nuo ligų plitimo“, – tvirtino agronomas. Jis sakė, kad šiemet kenkėjų pasėliuose nebuvo, nebuvo net ir rapsinių žiedinukų. Piktžolių laukuose taip pat nėra dėl panaudotų herbicidų. „Labai svarbu laiku atlikti suplanuotus darbus. Jiems šiemet panaudojome galingesnę techniką, kruopščiai dirbo ir bendrovės darbuotojai. Niekada nesivadovaujame sinoptikų pranešimais, nes jei jų klausytume, laukai ilgai liktų nenupurkšti. Visada atsižvelgiame į augalų išsivystymą“, – pridūrė R. Žvikevičius.

Pasėlius būtina stebėti Ukmergės rajono AB „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičiaus teigė, kad lietus visiems augalams yra labai reikalingas.

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius aiškino, kad pavasarį Lietuvoje buvo sausros paveiktų zonų. Tai – Žemaitija, dalis Pietų Lietuvos, kur vyrauja lengvesnės žemės. Ten buvo sudėtingų situacijų, kurios jau normalizavosi. Dėl gausių kritulių pasėlių būklė yra gera, ypač žieminių javų. Žieminiai rapsai galėtų būti geresni. „Vyraujant drėgniems orams, pasėliuose intensyviai plinta ligos, kurių agresyvumas augalui kol kas nėra didelis. Jei artimiausiu metu šilumos bus šiek tiek daugiau, situacija gali kardinaliai pasikeisti. Todėl pasėlius būtina stebėti, nes žala gali būti labai didelė“, – akcentavo A. Lukoševičius. Jis teigė, kad užsitęsus lietingam laikotarpiui, ūkininkai gali susidurti su iššūkiais, nes negalės atlikti numatytų darbų.

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas, kalbėdamas apie žieminius javus, akcentavo, kad šiuo periodu skleidžiasi vėliaviniai lapai, pietinėje Lietuvoje jie jau gali būti išsiskleidę. Todėl ūkininkai privalo išsaugoti ne tik vėliavinius, bet ir antrus lapus, kurie generuoja didžiausią derliaus masę. „Šiuo periodu turi būti išpurkšti fungicidai, kurie apsaugos svarbiausias augalo dalis. Būtent nuo to priklausys ir būsimas derlius“, – patarė A. Lukoševičius.

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius sakė, kad situacijų gali būti skirtingų, nes tai priklauso nuo laukų ir regionų.

Rapsai šiuo laikotarpiu intensyviai žydi, didžioji dalis ūkių juos jau yra nupurškę nuo kenkėjų fungicidais. Kas to nepadarė laiku, darbus bando atlikti ir esamomis oro sąlygomis.

A. Lukoševičiaus pastebėjimu, žieminiuose javuose piktžolių problema yra išspręsta. Ji aktualesnė vasarinių javų pasėliuose, ypač jei buvo pataupyta herbicidų. „Laiku sunaikinus piktžoles, pasėlis uždengia dirvos paviršių, todėl piktžolių pakilimo nebebūna, jos negauna tiesioginės saulės, neindukuoja sėklų dygimo. Tuomet pasėliai būna pakankamai švarūs. Manau, kad ūkininkai turėjo pakankamai laiko susitvarkyti su vasarojuje esančiomis piktžolėmis. Todėl didelių bėdų neturėtų būti. Tačiau situacijų gali būti skirtingų, nes tai priklauso nuo laukų ir regionų. Yra begalė niuansų, neleidžiančių padaryti darbų taip, kaip reikia. Tačiau didžiojoje Lietuvos dalyje viskas atrodo gerai. Vėsūs orai, pakankamas kritulių kiekis sudarė geras sąlygas vasarojui susiformuoti. Kviečiai ir miežiai turi stiprų šaknyną, formuojasi geras tankumas. Pradžia gera. Vasarojus kelia optimizmo“, – džiaugėsi A. Lukoševičius.

 

Autorės, AB „Linas agro“, LAMMC ŽI nuotraukos

2022.06.08 ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ Susijusios temos - skaitykite: „Linas Agro Group“; fungicidai; trąšos; javai; karbamidas; rapsai;