Lietuva išsirinko naują Seimą

Preliminarūs rezultatai: iš viso gautų mandatų skaičius

Lietuvos socialdemokratų partija: 52

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: 28

Politinė partija „Nemuno aušra“: 20

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“: 14

Liberalų sąjūdis: 12

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: 8

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga: 3

Nacionalinis susivienijimas: 1

Partija „Laisvė ir Teisingumas“: 1

Išsikėlė patys: 2

Pirmosios išvados

*Stebint rinkimų rezultatus akivaizdžiausia išvada viena: žmonės balsavo prieš valdančiuosius, o ten, kur buvo du valdančiųjų kandidatai – prieš konservatorius. Asmenybės čia vaidino antraeilį vaidmenį.

*Rinkėjai patikėjo formuoti valdžią socialdemokratams, o tai reiškė, kad ir vėl Lietuvoje suveikė tradicinis „švytuoklės“ principas – žmonės norėjo pokyčių ir dabar turėsime kairiųjų koaliciją.

*Kai kurių valdžiai palankių politologų pasvarstymai, jog konservatoriai vėl galės formuoti vyriausybę bei „dar ne viskas baigta“ ir „anksti kairiesiems džiaugtis“, visiškai subliuško. Neišgelbėjo net „didieji miestai“.

Aktyvumas

Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 41,32 proc. rinkėjų, prieš dvi savaites atėjo 52,06 proc. rinkėjų.

Antrajame Seimo rinkimų ture balsuodami iš anksto, namuose ir specialiuose punktuose savo valią iš viso pareiškė 223 tūkst. 328 arba 10,8 proc. rinkėjų.

Šis aktyvumas yra didesnis nei per antrąjį parlamento rinkimų turą 2020 metais, tačiau nusileidžia aktyvumui per balsavimą pirmajame ture šiemet.

2020-aisiais per antrąjį turą balsavo 39,24 proc. rinkėjų, o prieš dvi savaites valią pareiškė 52,18 proc. rinkėjų.

Parengė Ričardas Čekutis