Lietuva mėgina prisitaikyti prie JAV paskelbtų muitų

„Jungtinės Valstijos yra svarbi ekonominė partnerė ir penkta pagal dydį Lietuvos eksporto rinka, visgi šiuo metu matome ir kelias išimtis, kurios yra Lietuvai svarbios, atsižvelgiant į mūsų eksporto į JAV struktūrą – jos apima elektronikos, puslaidininkių, farmacijos ir energetikos kategorijų prekes.

Turint omenyje, jog apie pusę mūsų eksporto sudaro šių sričių produkcija, JAV sprendimų poveikis Lietuvai gali būti gana nedidelis. Jį, žinoma, lems ir tolimesni sprendimai – Europos Komisijos siūlymai dėl atsakomųjų tarifų ir tai, kiek bus linkstama derėtis ir ieškoti kompromisų.

Nepaisant to, šiuo metu jau paskelbtas Ekonomikos ir inovacijos ministerijos paramos verslui planas, veikia Užsienio reikalų ministerijos karštoji linija informacijai suteikti ir verslui konsultuoti. Instrumentai rizikų diversifikavimui ir naujų rinkų paieškai yra gana ženklūs, apimantys 20 mln. eurų, į kuriuos galės pretenduoti beveik 1000 įmonių, kurios šiuo metu eksportuoja į JAV.

Vyriausybė ir toliau dės visas pastangas, kad Lietuvos ekonomikos augimas būtų nuoseklus ir tvarus“, – sako premjeras G. Paluckas.

Ministerijos planas

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) parengė ir pristato veiksmų planą, skirtą padėti Lietuvos verslui prisitaikyti prie galimų pokyčių.

„JAV muitai tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką, ypač pramonės ir aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos sektorius. Siekdami sumažinti galimą neigiamą poveikį, parengėme veiksmų planą, kuris padės mūsų verslui diversifikuoti eksporto rinkas ir sustiprinti konkurencingumą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

JAV yra viena svarbiausių Lietuvos eksporto krypčių. Tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. 2024 m. eksportas siekė 1,6 mlrd. eurų – JAV yra penkta pagal svarbą eksporto rinka.

EIMIN vertinimu, jei muitai išliktų paskelbtame lygyje, tiesioginis poveikis ekonomikai, t.y. BVP mažėjimas, galėtų siekti iki 0,65 proc. punkto vidutiniu laikotarpiu (3–4 metai).

„Mūsų įmonės dalyvauja Europos tiekimo grandinėse, todėl pokyčiai paveiks ne tik tiesioginį, bet ir netiesioginį eksportą – per pagrindinius prekybos partnerius, tokius kaip Vokietija ar Nyderlandai. Visgi, girdime informaciją, kad muitai nebus taikomi medienai, puslaidininkiams ir farmacijai, kas Lietuvai būtų gera žinia. Turime sulaukti pasirašytų dokumentų“, – aiškina L. Savickas.

EIMIN identifikavo įmones ir sektorius, kuriuos galėtų paveikti JAV muitai. Iš Lietuvos į JAV eksportuoja 1041 įmonė, daugiausia – aukštos pridėtinės vertės produktus, naftos gaminius, mineralus ir baldus. Apie 100 Lietuvos įmonių eksportas į JAV sudaro reikšmingą jų apyvartos dalį (daugiau nei 50 proc.).

„Europos Komisija yra parengusi atsakomąsias priemones, tačiau taip pat tikimasi, kad muitų kova nebus ilgalaikė ir JAV su ES sudarys susitarimus. Tokiu atveju realus poveikis ekonomikai būtų mažesnis“, – akcentuoja L. Savickas.

Skatins eksportą

EIMIN parengtame plane daugiausia dėmesio skiriama eksporto diversifikavimui ir naujų rinkų atvėrimui Lietuvos verslui. Visa pirmojo pagalbos verslui plano vertė gali siekti iki 20 mln. eurų, atsižvelgiant į realų poreikį.

Numatoma skubos tvarka skelbti kvietimą verslui gauti lėšas – priemonė skirta kompensuoti dalį darbo užmokesčio papildomiems eksporto vadybininkams, įmonių dalyvavimui parodose ir verslo misijoms. Šios priemonės vertė gali siekti iki 12 mln. eurų.

Iki 1 mln. eurų numatoma skirti asocijuotoms verslo struktūroms verslo misijoms į užsienio šalis organizuoti.

Taip pat planuojama teikti informaciją verslui vieno langelio principu dėl paramos galimybių. Už tai bus atsakinga EIMIN pavaldi Inovacijų agentūra.

„Gegužę ir birželį planuojami vizitai į įvairias užsienio šalis – nuo Izraelio ir Vokietijos iki Japonijos bei Pietų Korėjos. Kviesime verslą šių vizitų metu organizuoti verslo misijas – tai padės atverti naujas rinkas“, – sako L. Savickas.

Pasak ministro, Lietuva iššūkius pasitinka kaip auganti ekonomika – prognozuojama, kad šiemet augimas sieks 2,8 proc., todėl į situaciją galima reaguoti pakankamai ramiai.

Karštoji URM linija

Nuo šiandien, balandžio 3 d., pradeda veikti Užsienio reikalų ministerijos (URM) karštoji linija, kuria Lietuvos verslui bus teikiama aktuali informacija apie ES – JAV prekybos režimo tarifinio reguliavimo pokyčius. Karštoji linija įsteigta siekiant padėti verslui geriau orientuotis dinamiškai besikeičiančioje JAV importo politikoje ir sumažinti galimus nuostolius.

URM specialistai operatyviai, ne vėliau kaip per 24 val. nuo užklausos gavimo, konsultuos su JAV muitų dydžio apskaičiavimu, taikymo sąlygomis, galimais pasikeitimais importuojant prekes iš JAV į Europą bei ES atsakomosiomis priemonėmis susijusiais klausimais. Užklausas galima siųsti el. pašto adresu: prekybosbarjerai@urm.lt.

„Nuosekliai siekiame stiprinti ES ir JAV santykius be palaikome Europos Komisijos pastangas prekybinius nesutarimus išspręsti derybomis. Tačiau suprantame, kad JAV įvedami tarifai turės poveikį Lietuvos ir ES verslui. Šios karštos linijos iniciatyva siekiame padėti mūsų šalies verslininkams atsakant į klausimus, teikiant reikalingą informaciją, įsiklausant į kylančias problemas. Esame pasiruošę atviram ir geranoriškam bendradarbiavimui su verslu – tai padės mums tiksliau apsibrėžti ir pozicijas dėl Lietuvos ekonominių interesų ES lygmeniu“, – akcentavo užsienio reikalų ministras K. Budrys.

2025 m. kovo 12 d. JAV įvedė 25 proc. tarifus visam plieno ir aliuminio importui, o 2025 m. kovo 26 d. – 25 proc. muitą automobiliams ir jų dalims. 2025 m. balandžio 2 d. JAV paskelbė tarifų įvedimą daugeliui prekių.

„Ūkininko patarėjo“, LR Vyriausybės informacija