Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų

Tai BNS antradienį patvirtino Teisingumo ministerijos atstovas Paulius Žeimys.

„ES steigimo sutartyse, šalių diskrecijai priskirtina teisė numatyti tiesioginių mokesčių politikos kryptis bei esmines savybes. EK savo vertinime, neatsižvelgusi į ES ir valstybių narių kompetencijų padalijimą, paneigė Lietuvos teisę pačiai spręsti dėl šalies mokesčių sistemos tobulinimo krypties“, – teigiama trečiadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime. 

Ministerijos teigimu, Komisija netinkamai apskaičiavo 8,7 mln. eurų neišmokėtą RRF paramos sumą, o šios priemonės rodiklių vertinimo metodika buvo paskelbta vėliau nei Lietuva teikė pirmąjį mokėjimo prašymą ar patvirtino „Naujos kartos Lietuva“ planą.

„Todėl nebuvo galima žinoti, kad EK taikys reformų svarbą padidinančius koeficientus, dėl ko lėšų sumažinimas bus nepagrįstas“, – teigė Teisingumo ministerija. 

EK gegužės pradžioje priėmusi teigiamą dalinį įvertinimą leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų RRF subsidijos. Tačiau dėl galutinai nepasiekto su mokesčių lengvatomis susijusio rodiklio Briuselis paliko neišmokėtą 8,7 mln. eurų paramos dalį.

Iš viso gegužę Lietuvai buvo išmokėta 14,9 mln. eurų (atskaičius dalį jau išmokėto avanso).  

Dėl neišmokėtos sumos Vyriausybė birželį nutarė kreiptis į ES Bendrąjį Teismą. Jei teismas priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą, 8,7 mln. eurų subsidijos dalis būtų prarasta galutinai.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį teigė besitikinti, kad ES teismas išaiškins RRF subsidijų dalybų šalims principus. Jos teigimu, ginčas tarp Vilniaus ir Briuselio kilo dėl to, kaip reikėtų interpretuoti Lietuvos įsipareigojimą peržiūrėti lengvatas.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę sakė, jog 8,7 mln. eurų iš RRF subsidijos EK Lietuvai neišmokėjo dėl, Briuselio teigimu, nepakankamai ambicingos pernai Seimui pateiktos mokesčių reformos ir mokestinių lengvatų peržiūros. 

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega patvirtino, kad tai buvo padaryta dėl nepakankamos mokesčių pertvarkos, daugiausia susijusios su kai kurių lengvatų atsisakymu.

Mokesčių reformos paketą Vyriausybė pristatė prieš metus, tačiau jis taip ir nepasiekė priėmimo stadijos Seime nesulaukus paramos iš opozicijos ir dėl pertvarkos susiginčijus patiems valdantiesiems.

RRF lėšos išmokamos pagal valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą. Tarp Lietuvos įsipareigojimų yra būtent mokesčių lengvatų atsisakymas.

G. Skaistė anksčiau teigė, kad Europos Komisija elgiasi „ne visai korektiškai“, spręsdama dėl Lietuvai skirtų RRF lėšų, o Bendrijos šalys RRF paramos rodiklius susidėliojo anksčiau nei Komisija patvirtino jų vertinimo metodiką.  

Komisija pernai gegužę už pirmuosius apie 30 rodiklių išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF – 542,3 mln. eurų. 

Iki šiol Lietuva yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų RRF subsidijų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolų.

„Naujos kartos plane“ reformoms ir investicijų projektams numatyta skirti beveik 2,3 mlrd. eurų subsidijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų. Šiuo metu įgyvendinti 59 reformų ir 14 investicijų rodikliai, EK atsiskaityta už 38 rodiklius.

Autorius Giedrius Gaidamavičius / BNS

Viršelyje: Bendrojo Teismo posėdis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuotr.