Vis dėlto apklausa patvirtino ir tai, ką daugelis nujautė – lietuviai šaltibarščių klausimu išlieka gana konservatyvūs. Net 77 proc. respondentų teigė turintys vieną receptą ir jo nekeičiantys. Penktadalis sakė kartais eksperimentuojantys, o tik 4 proc. prisipažino nuolat ieškantys naujų variantų.
„Šaltibarščiai lietuviams yra vienas tų patiekalų, kuriems daugelis turi labai aiškią nuomonę ir savo nusistovėjusį receptą. Tai matyti ir parduotuvėse – pirkėjai ypač vertina klasikinį jų skonį, todėl „Iki“ šefų gaminamuose šaltibarščiuose laikomasi tradicinio recepto, artimo tam, kurį daugelis pažįsta ir mėgsta. Vis dėlto net ir klasika gyventojų namuose po truputį įgauna naujų atspalvių – vieni ieško daugiau gaivos, kiti ryškesnio skonio, dar kiti tiesiog nori įnešti šiek tiek naujumo į seniai pamėgtą lėkštę. Įdomu tai, kad net eksperimentuodami žmonės dažniausiai nesirenka visiškų kraštutinumų – dažniau ieško tiesiog vieno ingrediento, kuris šaltibarščius pagyvintų“, – sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Apklausa parodė, kad tie, kurie nuklysta nuo klasikos, dažniausiai tai daro atsargiai: ne griauna tradiciją, o tiesiog pagardina ją nauju akcentu. Tarp naujai per pastaruosius metus atrastų ingredientų aiškiai pirmauja ridikėliai – juos paminėjo daugiausia apklaustųjų. Nenuostabu: jie šaltibarščiams suteikia dar daugiau traškumo, gaivumo ir subtilaus aštrumo.
Antroje vietoje atsidūrė česnakai – net ir viena ar kelios skiltelės rožinei šaltsriubei suteikia ryškesnio charakterio ir sodresnio skonio. Toliau lojalių „Iki“ pirkėjų apklausoje rikiuojasi feta, kuri šaltibarščius papildo natūraliu švelniu sūrumu ir papildo kremiškumu. Nemažai žmonių minėjo ir baltąjį ridiką – jis suteikia traškumo, tačiau yra švelnesnis variantas nei tradiciniai rausvieji ridikėliai.
Dalis gyventojų šaltibarščius pradėjo skaninti ne tik tradiciniais žalumynais – krapais ir svogūnų laiškais, bet ir mažiau įprastais šiam patiekalui. Pavyzdžiui, rūgštynėmis, suteikiančiomis daugiau rūgštumo, ar gelsvėmis, išsiskiriančiomis ryškesne, salierus primenančia nata.
Kai kurie šaltibarščius nusprendė pagyvinti ir ryškesnio skonio priedais – garstyčiomis, raugintais ar marinuotais agurkais, krienais. Atsirado ir tokių, kurie į rožinę sriubą pradėjo pilti mineralinio vandens, dėti pomidorų ar mėsos.
„Lietuviams kūrybiškumo virtuvėje netrūksta – tuo įsitikinome pernai drauge su gyventojais sukūrę internetinę „ŠaltibarštIKI enciklopediją“, kuriai žmonės siuntė savo ir tradicinius, ir originalius receptus. Norą žaisti su skoniais rodo ir šių metų apklausos rezultatai. Pavieniai apklaustieji minėjo ir netikėtesnius pasirinkimus – Chalapos paprikas, krabų lazdeles, meškinį česnaką, net mėlynąjį pelėsinį sūrį. Dažnai vos vienas nedidelis pokytis gali visai kitaip atskleisti pažįstamą skonį – o nepabandžius nesužinosi“, – sako G. Kitovė.
Tiems, kurie nori šaltibarščius paskaninti naujai, „Iki“ dalijasi keliais skirtingo charakterio receptais, kuriuos iš įvairių Lietuvos vietų atsiuntė šios legendinės sriubos entuziastai.
Reikės: virtų burokėlių, agurkų, svogūnų laiškų, krapų, virtų kiaušinių, ūkininko naminio kefyro, poros šaukštų grietinės, nedaug pieno, pagal skonį citrinos sulčių, druskos.
Gaminame:
Reikės: 0,5 l marinuotų burokėlių, 0,5 l kefyro, 300 g dešros, pusės ilgavaisio agurko, 2 virtų kiaušinių, 100 g ridikėlių, svogūnų laiškų, krapų, 2 šaukštų grietinės, 1 šaukštelio krienų, 0,5 šaukštelio garstyčių, druskos, cukraus, maltų pipirų.
Gaminame:
Reikės: 3 vidutinio dydžio burokėlių, 500 ml natūralaus kefyro (geriausia riebesnio), 200 ml natūralaus graikiško jogurto, 100 ml šalto virinto vandens (reguliuoti tirštumą), 1 agurko (smulkiai pjaustyto), 2 šaukštų šviežių krapų, 2 šaukštų šviežių mėtos lapelių (nebūtina), 1 valg. š. obuolių acto, 1 šaukštelio druskos, ½ šaukštelio cukraus, šviežiai maltų pipirų, 50 g ožkos sūrio (užbarstyti ant viršaus), 1 virto kiaušinio kiekvienai porcijai, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus + 1 šaukšto smulkintų krapų (krapų aliejui).
Gaminame:
„Fabula Rud Pedersen Group“ informacija