Lietuviška europinio reglamento melioracijos griovių versija

Vadina įstatymų nepaisymu

Paprastai tariant, visą melioracijos griovį ministras įvardijo vienu žodžiu – vandentakis, nors iš tikrųjų tas griovys susideda iš pagriovio, šlaito ir vagos (vandentakio).

Kodėl to imtasi, nesunku nuspėti. Matuojant ne nuo vandentakio, o nuo šlaito krašto, apsauginė 3 metrų juosta gerokai paplatėja, kartu lyg ir įvykdomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento reikalavimai. Tačiau iš ūkininkų atimami dideli dirbamos žemės plotai.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tai vadina paprasčiausiu įstatymų nepaisymu. „Ar mes laikomės įstatymų, ar paklūstame jų raidei? Šiuo atveju atsakymas – vienas – ne. Vadinamaisiais melioracijos griovių renatūralizacijos veiksmais – už valstybės pinigus. Žemės savininkų nuosavybei priklausančiais akmenimis užverčiame griovius. Jie teisiškai priklauso valstybei, nors faktiškai griovio užimama žemė iki jo vidu-
rio – savininko nuosavybė. Niokojamas valstybės turtas ir žemės savininkui nuosavybės teise priklausanti žemė. Ir nieko. Tai palaiminta Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijų“, – piktinasi asociacijos direktorius.

Prisiderino prie reglamento

Pasak J. Sviderskio, dar vienas paradoksas – žemės ūkio ministro gegužės 16 d. pasirašytas (įsigaliojo nuo rugsėjo 1 d.) įsakymas Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 3D-2 „Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo . Nepaisydamas Melioracijos įstatymu apibrėžtos melioracijos statinio (griovio) sąvokos, ministras nustatė naują jo apibrėžimą: melioracijos griovys – grunte iškastas melioracijos sistemos vandentakis, laikomas sausinimo ar drėkinimo reikmėms. Tokiu būdu ministerija įteisina 3 m pločio juostą prie melioracijos griovių. Prisiderinama prie reglamento, kuriame sakoma: „Apsaugos juostos išilgai vandentakių pagal šį GAAB standartą paprastai ir laikantis Sąjungos teisės turi būti ne mažesnio kaip 3 metrų pločio, nenaudojant pesticidų ir trąšų. Vietovėse, kuriose esama reikšmingų nusausinimo ir drėkinimo griovių, valstybės narės gali tikslinti minimalų plotį, atsižvelgdamos į konkrečias vietos aplinkybes, jei tai tikslinga tų vietovių atžvilgiu.“ Tad vienas griovio elementų – vandentakis (vaga) – tampa visu melioracijos statiniu, nors jis susideda iš pagriovio, šlaito ir vagos (vandentakio).

Pasak J. Sviderskio, veikiama kryptingai – žemės ūkio griovimo link, nes norima iš žemės ūkio gamybos išimti apie 30 tūkst. ha dirbamos žemės, kuri užaugintų apie 150 tūkst. tonų javų. „Skaičiuodami apsauginę juostą nuo vagos (vandentakio), išlaikome net didesnę nei 3 metrų pločio juostą, – teigia asociacijos direktorius. –. Juk griovio šlaitas apaugęs žole – tai taip pat apsauga, nors taršos iš trąšų ten nėra, nebuvo ir nebus.“

Ministrui viskas galima?

Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas nevynioja žodžių į vatą: „Daroma taip, kad žemdirbiams būtų kuo blogiau. Atrodo, kad Lietuvos ūkininkai niekam nereikalingi. Visos valstybės dabar susirūpinusios, kaip apsirūpinti maistu, tam teikia prioritetą, o pas mus viskas atvirkščiai. Ir diskutuoti ŽŪM nebėra su kuo, nebent tik su bendraminčiais žemdirbiais. Kas ministrui suteikė tokią teisę nepaisyti įstatymo? Kai jam reikia pateisinti kokius nors savo veiksmus, jis vadovaujasi reglamentu, o kai nereikia, gali interpretuoti jį bet kaip. Kai kartais paklausiame, ar reglamentas tai leidžia, atsako: „Negalima, taip nustatyta reglamente.“ Pasirodo, tik ministrui viskas galima.“

Duomenys laužti iš piršto

„Socialiniuose tinkluose vasarą nuskambėjo kartu su Radviliškio ūkininkų sąjungos pirmininku Ignu Hofmanu mūsų surengta akcija. Tuomet neapsikentę iš ŽŪM nukreiptos žemdirbius juodinančios dezinformacijos lavinos, esą žemdirbiai yra vieni pagrindinių Baltijos jūros ir visos aplinkos teršėjų, sugalvojome tiesiog ištirti melioracijos griovių vandenį ir bent patys sau atsakyti į klausimą – ar tikrai taip yra. Vandens gėrimo akciją pradėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, o mes nusprendėme dar ir tyrimus atlikti. Ištyrėme tiek savo laukų griovių vandens, tiek išvalytą Šiaulių miesto valymo įrenginiuose. Rezultatai mus, švelniai tariant, nustebino. Melioracijos griovių vanduo nebuvo labiau užterštas, o kai kurie parametrai net prilygo geriamojo vandens normoms. Tad drąsiai galiu teigti, kad tokie ŽŪM pareiškimai yra laužti iš piršto“, – sako Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.

Vežimą stato prieš arklį

Trijų metrų apsaugos zoną nuo melioracijos griovio jis vadina vežimo statymu prieš arklį. „Pirma priimamos Integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės ir kitos taisyklės, o paskui apsižiūrima, kad jos prieštarauja įstatymui. O kas toliau? Tada reikia keisti įstatymą, pritaikant jį prie tų visų naujų reikalavimų ir taisyklių, – mano Kelmės rajono ūkininkų vadovas. – Taip greičiausiai ir atsirado 3 metrų zona, nors kitų šalių pavyzdžiai rodo ką kita. Teko girdėti, kad kai kuriose Prancūzijos žemėse užtenka palikti nedirbamos žemės keliasdešimt centimetrų nuo melioracijos griovio krašto. O pas mus – kaip visada, valdininkai mėgsta patobulinti reikalavimus. Iš kur toks jų uolumas, nesuprantame, rezultatas toks navickiškas – manau, kad tokį terminą jau būtų galima pradėti vartoti.“

P. S. Redakcija prašė ir aplinkos ministro Simono Gentvilo, ir viceministro Dano Augučio pakomentuoti šį atvejį, nes jis tiesiogiai susijęs su aplinkos apsauga. Jie atsakė, kad nepatogu vertinti politinio pasitikėjimo ŽŪM ministro veiksmais, kad norint išsamiai išsiaiškinti šią problemą, reikia daugiau laiko viską suskaičiuoti ir įvertinti.

KOMENTARAS

Nereikia iš naujo išradinėti dviračio

Man keista, kai pradedama improvizuoti su terminais, bandant juos kam nors pritaikyti. Jokio dviračio čia išradinėti nereikia. Pakanka atsiversti Lietuvių enciklopediją, kur juodu ant balto parašyta: „Vandentakis – gėlo vandens šaltinis su natūralia (upė, upelis) arba dirbtine (kanalas, griovys, vamzdynas, tunelis) vaga, kuria teka vanduo. Į vandentakį suleidžiamas vanduo iš sausinamų plotų (vandens imtuvas), jungia vandentiekio sistemos įrenginius, tiekia vandenį hidroenergetikos reikmėms, drėkinimui, jame plėtojama žuvininkystė, laivyba. Būna atviras ir uždaras. Atviruoju vandentakiu vanduo teka pats nuolydžio kryptimi, uždaruoju vandentakiu – veikiamas slėgio, kurį sudaro užtvanka, siurbliai, t. p. ir aukščių skirtumas.“ Joks ministras negali šių terminų interpretuoti savaip. Ministrai keičiasi, o įstatymas lieka įstatymu. Žinau šią problemą, kurią dabar kelia žemdirbių organizacijos. Artimiausiu metu į ją įsigilinsiu išsamiau, jei prireiks, svarstysime ir komitete.

ŪP korespondentai Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentai Stasys JOKŪBAITIS

Nuotraukos redakcijos archyvo

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.