Lietuviškos laimės receptas

Šioje JT ataskaitoje, remiantis pasaulinės apklausos duomenimis, pateikiama informacija apie tai, kaip žmonės vertina savo gyvenimą daugiau nei 150 pasaulio šalių. Sąrašas sudaromas remiantis įvairiais veiksniais: vienam gyventojui tenkančia BVP dalimi, duomenimis apie gyventojų sveikatą ir medicinos prieinamumą, socialines pašalpas, pilietines laisves, korupcijos paplitimą ir kt. Tie, kurie tokius „laimės tyrimus“ vertina skeptiškai, šią žinią gal praleis pro ausis ir nesureikšmins. O su tais, kurie ims galvoti, kas Lietuvoje pakurstė išaugusius laimės reitingus, kartu paieškokime to priežasčių. Duomenys šiemečiam Pasaulio laimės indeksui buvo renkami 2020–2022 m.

Iš karto būtų galima spėti, kad artimiausiais metais būsime dar laimingesni jau vien dėl to, kad aplenkėme kaimynus. Kai tautiečiai eilinį kartą važiuos apsipirkti į Lenkiją, galės mintyse drąsintis ar net garsiai girtis lenkams, kad jie yra laimingesni už kaimynus. Infliacija Lietuvoje – viena aukščiausių Europos Sąjungoje, maisto produktų kainos pramušė visas lubas, prie žemdirbių dalijamo pieno rikiavosi didžiulės eilės miestiečių, kurie atviravo, kad jau nebeišgali „užsibalinti“ sriubos, bet laimės šalyje nesumažėjo, priešingai – tik padaugėjo ar ji net augo kaip ant mielių.

Lietuva Europoje išsiskyrė ne tik maisto produktų, ypač kasdienių ir žmogui būtiniausių, kainų augimo šuoliu aukštyn. Elektros ir gamtinių dujų sąskaitos taip pat bene labiausiai šiurpino lietuvaičius, kai kurie verslininkai perkėlė savo verslus ar važiavo patys dirbti pas kolegas į Čekiją, Lenkiją ir kitur, kur buvo pigesnė elektra ir dujos. Bet negi tai pretekstas būti nelaimingam?

Šių metų vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 12 proc. Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 23 proc. – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Maisto vis dar yra, bet pinigų jo nusipirkti stinga maždaug kas dešimtam į laimingiausių pasaulio valstybių dvidešimtuką patekusios šalies gyventojui.

Pinigų maistui sumažėjo, o laimės – padaugėjo. Žmonės ištvėrė žiemą, regis, niekas namuose nesušalo ir iš bado nenumirė. Bent jau nebuvo tokių viešų pranešimų, kad greitoji medicinos pagalba būtų vežiojusi tokius pacientus. Sveikatos apsaugos ministras dažnai pasakoja „užsukęs“ tokią reformą, kad, rodos, greitosios medicinos pagalbos jau netrukus gali net neprireikti – visi būsime vis sveikesni ir sveikesni net ir be gydytojų pagalbos. Nuo kaimo žmonių tolstančios gydymo paslaugos tik į naudą – kai arti nėra gydytojo, nori ar ne, tenka sveikti pačiam arba visai nesirgti iki pat gyvenimo pabaigos.

Pasiekti gydytojus ir didesniuose miestuose kaimo žmonėms galimybių vis mažėja, nes autobusai – retenybė kaimo keliuose. Bet ir dėl to nusiminti neverta. Susisiekimo ministras turi ambicingą planą – visą Lietuvą apjungti dviračių takais. Susisiekimo ministerijos žmonės giriasi, kad dviračių infrastruktūrai atrieks ambicingą sumą – apie 188 milijonus eurų. Čia ne kokie sukrapštyti 8 milijonai pieno sektoriui. Dviračiai mažina taršą ir gelbėja klimatą, o karvės, kaip jau gerai žinome, jį tik gadina.

Neverkšlenkime dėl nykstančių pieno gamintojų ūkių, pasidžiaukime kitų verslų laimėjimais. Štai pieno perdirbėjai žarsto pernai išaugusias pajamas ir pelnus. „Auksiniai“ pernykščiai metai buvo energetikams – „Ignitis grupė“ uždirbo 293 milijonus eurų grynojo pelno, arba 83,1 proc. daugiau nei užpernai. Saldainiais lijo ir Lietuvos bankų sektoriui, kuris, neaudituotais duomenimis, 2022 m. uždirbo 468 milijonus eurų pelno – beveik 140 milijonų eurų daugiau nei 2021 m. Tiesa, bankų pelnus norima apmokestinti, o pinigus skirti krašto apsaugai.

Kaip gerai, kad Lietuvoje dar yra ką ginti ir kam gintis, nors tai gali tęstis nebeilgai. Mūsų tauta nyksta nevaldomu greičiu, lyg kokie bepročiai ritamės prarajos link ir dar stipriau spaudžiame greičio pedalą. 2021 m. prieita kritinė gimstamumo riba. Vienas gydytojas paragino skelbti aliarmą ir raginti gimdyti bei auginti daugiau vaikų. Iš kiekvienos tribūnos turėtume jau ne ramiai kalbėti, o šaukti, kad tauta išmiršta, bet lietuviai ramūs ir laimingi. O sveikatos apsaugos sistemos reformuotojai žada dar „kelti akušerijos paslaugų kokybės kartelę“. Išlukštenus biurokratų kalbą, tai reiškia, kad jau ir taip išretintų gimdymo skyrių gali dar sumažėti. Reformuotojai beveik terorizuoja: gimdymų ribą per metus kai kur ruošiasi kelti nuo 300 iki 600. Iš kur traukiami skaičiai, kiek turi gimti vaikų, kad gimdymo skyrių neuždarinėtų, turbūt tik vienas nelabasis težino. Kaip ir visų kitų nesibaigiančių ir naujai prasidedančių reformų esmę bei prasmę. 

Įdomus lietuvių laimės receptas – kuo blogiau, tuo geriau. Optimistų ar net filosofų tauta!

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.