Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Lietuviškos orchidėjos: pražūtingas grožis

2022/10/26


Orchidėjos – vienos populiariausių kambarinių augalų, nors jų tėvynė tolimuose kraštuose. Šios gražuolės, tik kiek kuklesnės, auga ir Lietuvoje. „Turbūt daugelis yra girdėję apie gegužraibinių šeimos augalus. Juos dažniausiai vadiname orchidiniais – nuo lotyniško šeimos vardo. Žydi dieviško grožio žiedais ir dėl to labiausiai nukenčia...“ – sako Kęstutis Obelevičius, VDU Kauno botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius.


Giedrė RYMEIKĖ

Bėdos dėl grožio

„Nuo tada, kai europiečiai Azijoje, Amerikoje ir kituose šiltuose kraštuose pirmąkart pamatė orchidėjas, jos tapo masiškai raunamos, kasamos ir laivais gabenamos į Europą. Kai žmonės išmoko jas auginti ir ėmė prekiauti, augalams atėjo dar sunkesni laikai – prasidėjo vis naujų rūšių, tinkamų auginti, kryžminti ir parduoti, ieškojimai. XX a. antroje pusėje kilo didelė grėsmė, kad kai kurios rūšys išnyks. 1973 m. buvo pasirašyta „Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija“ (CITES, dar žinoma kaip Vašingtono konvencija), kuri Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. Į jos priedus įrašyta apie 30 000 augalų rūšių, iš jų net apie 25 000 – orchidinių“, – pasakoja K. Obelevičius.

Jis perspėja, kad orchidinių (Orchidaceae) rinkimas gamtoje griežtai draudžiamas, tačiau nesąžiningų kolekcininkų ir prekybininkų tai neatgraso. Šiuo metu bent 100 rūšių realu išnykti, o kai kurios galbūt jau išnyko.

Vyriškoji gegužraibė (Orchis masculata L.)
Auga vidutinio drėgnumo pievose, pamiškėse, šviesiose miško aikštelėse.
Šviesamėgė, nors pakelia ir dalinį pavėsį. Vyraujantys medžiai, greta
kurių auga: ąžuolai, beržai. Reikalingas kalkingas dirvožemis.
Nyksta dėl tinkamų buveinių mažėjimo.

 

orchidėjos, lietuviškos orchidėjos, orchidėjų veislės, nysktantys augalai, saugomi augalai
Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsia)
Auga šlapiuose ir užpelkėjusiuose miškuose, šienaujamose
pamiškių pievose, pakelėse. Žydi birželio, liepos, kartais
rugpjūčio mėnesiais. Auga humusingame karbonatiniame dirvožemyje.
Pakenčia ūksmingas vietas, tačiau spygliuočių plantacijose išnyksta.
Sėkloms sudygus būtina Rizactoninia genties grybo mikorizė,
dėl kurios daigai maitinasi iki 3–4 dienų. Pražysta tik po 6–12 metų
(ypač palankiomis sąlygomis – po 3 metų). Nykimo priežastys:
miškų sausinimas, plyni kirtimai ir tankus želdinimas,
šakniagumbius ėda šernai ir peliniai graužikai.

Kolekcininkus traukia orchidėjų įvairovė. Didžiausi augalai sveria kelis šimtus kilogramų, o mažiausi – vos kelių centimetrų dydžio. Visų žiedai simetriški. Žydėjimo trukmė priklauso nuo rūšies: vienos gali žydėti mėnesius, kitos – tik kelias valandas! Daugumos orchidėjų sėklos labai smulkios, kartais matomos tik pro mikroskopą. Gegužraibiniai yra viena seniausių ir didžiausių žydinčių augalų šeimų. Teigiama, kad vienokių ar kitokių yra visuose kontinentuose.

Lietuviškos – dirvožeminės

„Pas mus aptinkama 36 gegužraibinių rūšys. Iš jų tik 6 neįtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, – sako specialistas. – Pagal augimo vietą visus šalyje augančius gegužraibinius būtų galima suskirstyti į tris grupes: pievų ir ganyklų, pelkių, miškų orchidėjas.“

Lietuvos orchidėjos nėra epifitai – jos neauga ant kitų augalų lajos, visos yra dirvožeminės. Tačiau neauga bet kur, kur tinkamas dirvožemis. Joms reikalingos ypatingos sąlygos, būtent dėl to iškasta ir kitur perkelta orchidėja neprigis. „Dėl labai sudėtingos gegužraibinių augalų bio­logijos (dauginimosi ypatumų, simbiozės su tam tikrų rūšių grybais), dėl buveinių nykimo lietuviškos orchidėjos yra ties visiško išnykimo riba. Tai būtų skaudus praradimas gamtai ir mums“, – perspėja K. Obelevičius.

Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata L.)
Auga drėgnose, šlapiose ir užpelkėjusiose pievose.
Aptinkama kelių melioracijos grioviuose, karjeruose.
Mėgstamas dirvožemis kalkingas arba silpnai rūgštus,
turtingas maisto medžiagų. Sutinkami trys porūšiai:
tipinis, vėlyvasis ir taškuotasis. Visos rūšys geriausiai auga
atvirose vietose. Raudonosios gegūnės gerai auga
ir drėgnose antrinėse buveinėse. Grėsmė rūšies išlikimui –
nuolat mažėjantys natūralių buveinių plotai ir šernų žalojanti veikla.

Naikiname patys

Nors ir ne visos lietuviškos orchidėjos įtrauktos į Raudonąją knygą, net ir nesaugomų rūšių mažėja. „Pavyzdžiui, pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris L. Crantz) literatūroje aprašomas kaip augalas, kurio išnykimui pavojus negresia, tačiau nuo 1960 m. jų augaviečių teliko apie 5 proc.“, – teigia botanikas.

Anot jo, lietuviškos orchidėjos nyksta pirmiausia dėl žmogaus veiklos: „Kiek­vienai rūšiai priežastys skirtingos, nes ir sąlygos skiriasi. Nors daugelis – drėgnų, pelkėtų vietų augalai, mėgstantys šaltiniuotas pievas, karjerus, griovius, tačiau yra ir tokių, kurie nepakenčia drėgmės pertekliaus – smulkiažiedė gegužraibė (Neotinea astulata L.), auganti kalkinguose dirvožemiuose šlaituose ir pievose.“

Gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca L.)
Auga kalkingose žemapelkėse, šaltiniuotuose šarminguose
šlaituose ir tarpinėse pelkėse. Nepakenčia pavėsio,
aukštos žolinės augmenijos, krūmų. Žydi liepą.
Žalioji plateivė (Coeloglossum viride L.).
Auga drėgnose pievose, pamiškėse, miško aikštelėse.
Mėgsta dirvas, kuriose mažai azoto. Žydi gegužę ir birželį.
Buveinių ganymas ir šienavimas tik po sėklų išbarstymo
apsaugo nuo išnykimo. Visiški žemės plotų apleidimai
ir kitos ūkininkavimo priemonės naikina žaliųjų plateivių populiacijas.

Yra ir bendrų priežasčių. Daugelis orchidėjų mėgsta šviesą, neauga ten, kur negali gauti pakankamai saulės dėl per stipriai konkuruojančių kitų augalų. Daugelis jų žydi vasaros pradžioje, kai kiti augalai dar ne iki galo sulapoję. Retų augalų žinovas sako, kad dažniausia lietuviškų orchidėjų nykimo priežastis – natūralių buveinių paskirties pasikeitimas. Pavyzdžiui, orchidėjų augavietės apželdinimas mišku, pamiškių, natūralių pievų apleidimas, apžėlimas stelbiančiais krūmais, žolėmis, kurios gegužraibinius tiesiog nustelbia. Taip nyksta kvapusis plauretis, žalioji plateivė, miškinė plikaplaiškė, vienagumbis medauninkas, šliaužiančioji sidabriukė, vienalapis gedutis ir kiti.

Ypač kenkia ūkininkavimo sistemos pasikeitimas. Šiuo metu orchidinių augalų augavietėse nebeganomi gyvuliai, jie nuėsdavo konkuruojančią augmeniją ir gegužraibiniai gaudavo pakankamai šviesos. Kenkia iš laukų nutekančios trąšos, skatinančios augti konkuruojančias žoles, ir pelkių sausinimas, o kartais – ir intensyvi rekreacija jų augavietėse, kai augalus ištrypia poilsiautojai. Kai kurių gegužraibinių (dėmėtosios gegūnės, raudonosios gegūnės, aukštosios gegūnės, pievinio plaurečio) šaknis mėgsta ėsti šernai ir mažina šių augalų populiaciją.

„Gegužraibiniai nėra labai greiti – nors tinkamomis sąlygomis veši, tačiau, pavyzdžiui, aukštoji gegūnė (Dactyorhiza fuchsii) žiedą parodo dažniausiai tik po 6–12 metų!“

orchidejos
Dvilapė blandis (Platanthera bifolia rchb. L.).
Auga gerai apšviestose, drėgnose ar vidutinio drėgnumo
pievose, pamiškėse, lapuočių su beržais miškų aikštelėse,
derlingame molio ir priemolio karbonatiniuose, šarminiuose
arba neutralios reakcijos dirvožemiuose. Žydi birželį–liepą.
Nykimo priežastys – natūralių pievų mažėjimas
ir ūkininkavimo sistemos pasikeitimas.
Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris L. Crantz).
Auga pelkėtose, šaltiniuotose pievose, vidutiniškai apšviestuose
krūmuose, miškuose, šlaituose, karjeruose. Tinka šarmingi
arba neutralūs dirvožemiai. Žydi birželį–rugpjūtį.
Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais, sudarydamas net sąžalynus.
Nors literatūroje rašoma, kad jis nenyksta, tačiauper pastaruosius
70 metų augaviečių kiekis sumažėjo apie 95 proc.
Nyksta dėl konkurencingų žolynų, krūmokšnių,
buveinių apželdinimo miškais.

 Neskinti ir nekasti!

Dažnai net socialiniuose tinkluose galima rasti istorijų, kaip neišmanantys žmonės džiaugiasi radę ir išsikasę nežinomą augalą, panašų į orchidėją. Parsineša namo, pasodina gėlyne, o šis neišgyvena. Botanikas sako, kad daugumai orchidėjų būtina mikorizė, t. y. draugystė su tam tikrais grybais, kurių grybienos plika akimi nesimato.

„Išnykus bet kuriai augalų rūšiai, gali pakisti visa ekosistema, todėl nykstančius gegužraibinius reikia saugoti. Neskinti, netrypti, juo labiau – nekasti ir nenešti namo. Su į Raudonąją knygą įrašytais augalais taip elgtis draudžiama, už tai gresia administracinė atsakomybė, – pažymi specialistas. – Be to, ir patiems maloniau gyventi šalyje, kurios gamtinė įvairovė turtinga, kraštovaizdis išsaugotas, o retais augalais galima pasigėrėti ten, kur jie patys nusprendė įsikurti.“

Kęstučio Obelevičiaus nuotraukos

2022-10-26

  Susijusios temos - skaitykite: orchidėjos, lietuviškos orchidėjos, orchidėjų veislės, nysktantys augalai, saugomi augalai            

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...