Lietuviškos triušienos beieškant

Lieka tik hobis

„Iš triušininkystės liko tik hobis, ar čia gali būti koks nors verslas? Laikai sau veislinius triušius kaip kokius šuniukus ar kačiukus, ir viskas“, – „Ūkininko patarėjui“ prisipažino vienas veislinių triušių augintojas.

Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos (LVTAA) pirmininkas, vienas pirmųjų triušių veislininkystės kūrėjų mūsų šalyje Eduardas Kubilius (Panevėžio r.) svarstė, kad viskas priklauso nuo to, ką ir kaip augini. Kartu pripažino, kad verstis mėsine triušininkyste Lietuvoje yra tikrai neparanku, nes sukurtos tokios sąlygos, kurių augintojai neįveikia. Pavyzdžiui, triušius reikia skersti specializuotoje skerdykloje. Ką tuomet daryti, jeigu tokių skerdimo sąlygų aplinkui nėra? Išeitis viena – atsisakyti triušių auginimo arba laikyti tiek, kiek suvartoja šeima.

„Anksčiau dar buvo leidžiama pardavinėti turguje – veterinarijos gydytojas patikrindavo ir galėjai prekiauti triušiena, dabar ir to neliko. Tad kaip parduosi, jeigu neturi reikiamų dokumentų? Galėtų žmogus kaime triušių užsiauginti daugiau, bet kaip juos realizuoti? Sodybose, kolektyviniuose soduose galėtų laikyti, nes triušiai neturi ligų, kuriomis galėtų užkrėsti žmogų. Tvarkingai viską padarius, galėtum parduoti, bet nepasitikima žmogumi... Gydytojai pataria vaikus, ypač alergiškus, maitinti triušiena. Būna, kad žmonės skambina triušių augintojams ir prašo mėsos, bet jie negali parduoti, laiko tik savo reikmėms“, – ŪP aiškino anksčiau triušius mėsai auginęs, o dabar tik veislininkyste užsiimantis E. Kubilius.

Uždarė triušių fermą

Taip nyksta ne tik smulkieji triušių augintojai, bet ir stambesni, neišsilaikę rinkoje. Dar prieš metus pilnoje triušių fermoje triūsęs Prienų r. ūkininkas Dainius Vaškelevičius dabar teigė atsisakęs šio verslo. „Tikrai su triušiais baigta, nes pajamos nepadengia išlaidų. Maišas pašarų brango nuo 8 iki 20 Eur/kg, o triušienos kaina tikrai tris kartus nepakilo“, – ŪP aiškino mėsinius Naujosios Zelandijos baltuosius, Kalifornijos, Burgundijos veislių ir Prancūzijos avinus auginęs ūkininkas.

Mėsine triušininkyste jis vertėsi apie 5 metus. Kurį laiką buvo gerai, vertėjo auginti, bet kai pabrango pašarai ir energijos resursai, reikalai ėmė prastėti ir šio verslo teko atsisakyti. D. Vaškelevičius triušieną tiekė į sostinės turgų. Už 1 kg jam mokėjo po 11 Eur, gaudavo ir po 13 Eur, bet tai buvo trumpas laikas.

„Prekybininkai, suprantama, dar užsidėdavo antkainį, tad triušienos kaina išaugo ir žmonės nustojo ją pirkti. O man neatsipirko išlaidos, nes vien tik pašarams išleidi daugiau, nei gauni, o kur dar išlaidos vandeniui, šienui, jau nekalbant apie savo darbą. Kai nuvažiuoji į Lenkiją, matai, kad triušiena parduotuvėje kainuoja po 7 Eur/kg. Ten kitoks subsidijavimas ir kitokia žemės ūkio politika, todėl ten triušius galima auginti, o pas mus – sudėtinga. Ir taip triušių augintojų ūkių buvo mažai, o dabar turbūt liko tik vienetai. Yra smulkių augintojų, kuriems tai daugiau hobis, bet ne verslas“, – apgailestavo prieniškis.

Bruks „plastmasinį“ maistą

Ūkininkas nepasitraukė iš žemės ūkio veiklos, augina uogas – avietes ir braškes. Tačiau jo mintys apie ūkininkavimą ir pragyvenimą iš tokio darbo – liūdnos. „Dabar tokia politika, kad nelabai verta dirbti žemės ūkyje“, – konstatavo D. Vaškelevičius. Jam susidaro toks įspūdis, kad natūralios žemės ūkio produkcijos gamintojams piešiama prasta ateitis. „Panašu, kad norima valdyti viso maisto kainas, žemės ūkis žlugdomas. Aplinkui mus užsidarė daug pienininkystės ir galvijus mėsai auginusių ūkių, visokios tarnybos nuolat tikrina, neduoda ramiai dirbti. Tai žmonės ir traukiasi iš tokios veiklos. Gal nori „plastmasinį“ maistą gaminti, kad taip spaudžia žemės ūkio gamybą? Gerų dalykų kol kas nesimato, gal kas pasikeis atėjus naujai valdžiai“, – svarstė Prienų r. ūkininkas.

Jis neslėpė, kad regionuose gyvenantys žmonės jaučiasi taip, lyg matytų aplinkui griovimo politiką – uždarinėjamos mokyklos, gydymo įstaigos, nyksta žemės ūkis. „Tikėkimės, kad dar grįšime į tikrovės kelią“, – vylėsi ŪP pašnekovas.

Jaučia reikalingumą

Linksmiau kalba triušių veislininkyste užsiimantys augintojai. „Vienas dalykas yra turėti veislyną ir auginti triušius veislei, kitas – mėsai, čia kitos apimtys ir kita apyvarta, taip pat – ir rūpesčiai. Mes dabar užsiimame veislininkyste, tai nėra tokio didelio verslo apimčių, bet jaučiame, kad esame reikalingi“, – kalbėjo E. Kubilius.

Veislinių triušių augintojai rengia parodas Lietuvoje, patys dalyvauja užsienio parodose. „Neseniai rengėme ataskaitinę parodą, į kurią buvo atvykę latviai, estai, buvo kviesti ir lenkai, suomiai. Tokių parodų metu vyksta įdomūs susitikimai – štai iš Daugpilio (Latvija) atvykę latviai nusipirko triušius iš parodoje dalyvavusių rygiečių“, – šypsojosi LVTAA pirmininkas. Jis pridūrė, kad jo vadovaujama asociacija priklauso Europos triušininkystės organizacijai ir Europoje atstovauja Lietuvos veislinei triušininkystei. „Bendraujame su Vokietija, Šveicarija ir kitomis šalimis, turime užsakymą iš Prancūzijos išauginti angorinių triušių. Taigi laikome tokių veislių triušius, kurie reikalingi ir kitose šalyse“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Populiariausios Lietuvoje auginamos mėsinės triušių veislės yra Burgundijos, Naujosios Zelandijos, Kalifornijos, angoriniai triušiai auginami dėl vilnos, o namuose, kaip augintiniai, dažniausiai laikomi nykštukinės veislės triušiai.

E. Kubilius laiko retesnių, kailinių veislių triušius – satinus, ugninius, reksus, marderius ir kt. Mat kartu su žmona Rita iš triušių kailių siuvo šiltas kepures, pirštines, liemenes, šlepetes, norintiems pasiūdavo ir kailinukus. Dabar jau mažiau linkę į šį amatą, nes šiltas kepures ir kailinius mažai kas benešioja. „Keičiasi mados ir poreikiai, o ir akys jau nebe tos, kad galima būtų prisiūti daug rankų darbo gaminių“, – šyptelėjo triušių augintojas.

Nepadeda ir gamta

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.