Lietuviškų jurginų veislių kolekcijos būklė – labai gera

Kolekcijos būklė įvertinta labai gerai, augalai sveiki, atliktos reikiamos priežiūros priemonės. Augalų lauko kolekcijos inventorizuojamos kas penkerius metus. Inventorizacijos tikslas – įsitikinti, ar tinkamai užtikrinama kolekcijos priežiūra, kokia augalų būklė ir t. t.

Nors kolekcijų paskirtis – edukacija ir moksliniai tyrimai, kolekcijų naudą pajunta visi, nes kolekcijose augantys augalai yra genetinė medžiaga kitoms veislėms kurti arba tobulinti jau sukurtas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad lietuviškų jurginų veislių kolekcija yra atvira visuomenei ir gausiai lankoma. 

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius papasakojo, kad šiemet Vroclavo universiteto Botanikos sode (Lenkijoje) nuspręsta įrengti lietuviškų veislių jurginų ekspoziciją, nes Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, jurginai – populiari gėlė. Vroclavo universiteto Botanikos sodui buvo padovanoti 23 lietuviškų veislių jurginai, kiekvienos veislės – net po 25 šakniagumbius. Tad įrengta ekspozicija, pasak dr. Arūno Balsevičiaus – pakankamai didelė ir reprezentatyvi.

Didžiąją dalį į Vroclavą išsiųstų jurginų sudarė VDU Botanikos sode dr. Arūno Balsevičiaus išvestos veislės. Tai – senesnės veislės „Anelė Albina“, „Freda Kristina Pink“, „Freda Rose Panther“, „Kaunas“, „Laumė“, „Orija“, „Punia“, „Vytautas Magnus University“, „Wigry“, „Žuvinto Lūgnė“ ir naujos – „Freda Rita“, „Freda Squirrel World“, „Sad Times Have Come“. Vienai iš naujų jurginų veislių autorius suteikė vardą „Wrocław“ – Vroclavo miesto garbei.

VDU Botanikos sode išvestas jurginų veisles galima pamatyti ne tik Kaune. Lietuvoje šie jurginai puošia Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodų ekspozicijas. Užsienyje auginami Latvijos nacionalinio Botanikos sodo Salaspilyje ir Prancūzijoje Parc de Floral Paryžiuje kolekcijose.

Šiuo metu į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą yra įtrauktos 27 Lietuvos gėlių selekcinkų sukurtos jurginų veislės. Pirmosios 15 veislių – dar 2013 metais. Tai Panevežyje gyvenančio ir gėles auginančio selekcininko Algio Gražio išvesti jurginai „Juozas Miltinis“, „Lietuvos Knygnešiams“, „Sabonis“, „Ona Skeivienė“, „Saulėlydis“, „Sniegius“, „Teatras“, „Ugnius“, „Vitalija“; J. A. Liutkevičiaus veislės „Baltijos Kelias“, „Margiris“, „Oginskis“, „Provincinis“, „Rambynas“, „Tumas Vaižgantas“. Selekcininko dr. A. Balsevičiaus sukurtoms veislėms – „Anelė Albina“, „Duonos Kelias“, „Freda Kristina Pink“, „Janusz Bogdan Faliński“, „Laumė“, „Meška Slapukė“, „Orija“, „Ragana“, „Tumė“, „Vytautas Magnus University“, „Wigry“, „Žuvinto Lūgnė“ – augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas buvo patvirtintas 2023 metais. Šios veislės vertinamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

VMT informacija