Lietuvoje miršta du žirgynai – „valdiškas“ ir privatus. Kas toliau?

„Ūkininko patarėjas“ jau rašė, kad žirgus iš Riešės numatyta perkelti į Sartų (Dusetų sen., Zarasų r.) ir Nemuno (Pagėgių sav.) padalinius, nes Vilniaus padalinys veikia nuostolingai. Tuose padaliniuose žirgų išlaikymas neva yra pigesnis. Visą Vilniaus padalinio nekilnojamąjį turtą buvo tikėtasi parduoti aukcione, o gautus pinigus investuoti į kitus padalinius. Beveik 90 proc. „Lietuvos žirgyno“ akcijų valdanti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuriai tuo metu vadovavo Kęstutis Navickas, jokių problemų dėl tokio sprendimo nematė.

UAB „Dubingių žirgynas“ bankroto byla „Sodros“ iniciatyva iškelta praėjusių metų birželio 26-ąją ir tą pačią dieną paskirtas fizinis administratorius. „Dubingiai Diamond Resort“ SPA poilsio kompleksas iki šiol neveikia visu pajėgumu, o dėl statybos teisėtumo tebevyksta teisminiai ginčai. Registrų centro duomenimis, „Dubingių žirgynas“ priklausė Simonui Pociui. Žirgyne teikiamos nakvynės paslaugos, jame taip pat yra restoranas ir nedidelis zoologijos sodas, kuriame, be arklių, auginami elniai, danieliai ir muflonai, alpakos, poniai ir miniatiūriniai arkliukai, ganosi avys ir miniatiūrinės ožkytės. „Sodros“ žiniomis, „Dubingių žirgynas“ 2023 m. gavo 1,22 mln. Eur pajamų – 2,5 proc. daugiau nei 2022 m. (1,19 mln. Eur), bet patyrė 29,6 tūkst. Eur nuostolį.

Žemės ūkio ministras dr. Ignas HOFMANAS:

„Lietuvos žirgyno“ bendrovės vadovybė turėjo 3 m. parodyti savo kompetenciją ir ryžtą efektyviai valdant įmonę, o ne leisti bendrovei veikti nuostolingai. Tad kelčiau atsakomybės klausimą. Parduoti Riešės žirgyno turtą, kurio statiniai yra kultūros paveldas, ir perleisti valstybinę žemę, – esamos direktorės ir valdybos sprendimas. Matyt, buvusi ŽŪM vadovybė tam neprieštaravo ir palaikė, tik nespėjo įgyvendinti. Kategoriškai nepritariu siūlymui privatizuoti žirgyną, kuris atsakingas už arklių genofondo išsaugojimą. Dabar yra metas „perkrauti“ buvusius netvarius sprendimus. Atkreipiu dėmesį į tai, kad ŽŪM lūkesčių laiškas, kurį pagal save interpretuoja dabartinė „Lietuvos žirgyno“ vadovybė, yra net ne paskutinio ministro, o dar buvusio prieš jį – Kęstučio Navicko. Pagal jį turi nesikeisti tik genofondo išsaugojimui svarbių žirgų skaičius. Tačiau tvarūs sprendimai dėl veiklos ar turto optimizavimo bus priimami tik atlikus kaštų naudos analizę. ŽŪM žmonėms užduotis pateikta, nors optimistinių žinučių nėra daug.

„Lietuvos žirgyno“ Vilniaus padalinį būtina išsaugoti. Bendrovės valdyba pirmiausia turėtų atšaukti savo sprendimą privatizuoti Riešės žirgyno turtą, o jau tada ieškoti kelių jo tolesnei veiklai. Viską lemia lėšos, kadangi valstybės ištekliai yra riboti. „Vilniaus žirgyno“ problemos – įsisenėjusios, jos tik parodo, kad valstybė nėra labai geras verslo vystytojas ar investuotojas. Mano vertinimu, nebuvo pakankamai ir tinkamai investuojama į žirgyną. O kai verslas pasiūlo geresnio, aukštesnio lygio paslaugas, be investicijų likusios valstybės bendrovės su jomis nepajėgs konkuruoti.

Kokiu keliu toliau eisime, dar sunku atsakyti. Vienas iš jų – gal žirgyną iš dalies patikėti verslui, gal – rasti kokių nors kitų sprendimų. Tačiau tikslas vienas – išsaugoti žirgyną, o ne galvoti apie veiklos nutraukimą. Galbūt galimas ir nuomos variantas. Aš visada sakau, kad ten, kur verslas rinkai gali pasiūlyti paslaugą, valstybė neturėtų konkuruoti.

O pradėti spręsti „Lietuvos žirgyno“ ateitį pirmiausia reikėtų nuo vadovo – reikia naujo požiūrio į veiklą, reikia optimizuoti tiek jo veiklą, tiek ir išlaidas, atsisakyti nereikalingų sprendimų.“

UAB „Dubingių žirgynas“ fizinis administratorius Irmantas LENGVINAS:

„Šiuo metu žirgyną valdančiai UAB „Dubingiai Diamond Resort“ priteista 273 589 Eur skola, be to, įmonė turi 55 875 Eur skolą „Sodrai“. Turtas su visais ten esančiais objektais nuo sausio 23 d. iki vasario 24-osios parduodamas varžytinėse už pradinę 4 mln. Eur kainą. Kol kas norinčiųjų pirkti neatsirado. Skolintais pinigais vykdytos investicijos nepasiteisino. Nepasiteisino ir SPA centras – buvo pasiskolinta, pradėta ir neužbaigta. Dabar esame išnuomoję turtą, veikia žirgynas, restoranas. Šiuo metu varžytinėse parduodami visi 25 nekilnojamojo turto objektai.“

Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos (LTŽAA) valdybos pirmininkas, buvęs UAB „Nemuno žirgynas“ direktorius (2000–2010 m.) Arūnas JURGAITIS:

„Žirgyne pradėjau dirbti prieš 42 metus, tad tai, kas vyksta, galėčiau apibūdinti vienu žodžiu – blogai. Norima nuostolingą Vilniaus padalinį parduoti. Bet reikia padaryti, kad jo veikla nebūtų nuostolinga, tada gal ir nekils minčių parduoti. Anksčiau ŪP teigiau, kad viską sprendžia valdyba, bet tuomet dar nieko nežinojau apie realius sumanymus. Dabar manau, kad bus geriau, jei šis objektas nebus parduotas. Visada likviduoti yra žymiau lengviau, negu padaryti, kad bendrovės veikla būtų rentabili. Be to, gyvename Lietuvoje – kas gali garantuoti, kad už pardavėjų ar galimų pirkėjų nugarų nestovi tas, kam reikia žemės namams statyti ar dar kam nors kitam? Nesame informuoti tiek, kad galėtume adekvačiai tvirtai sakyti, jog bus taip ir taip. Čia yra trigubas dugnas.

Vieną kartą kartu su kolega žirgininku teko lankytis „Dubingių žirgyne“, tada jie irgi turėjo kažkokių problemų. Labai nustebino, kam šovė į galvą tokia prašmatni arklidžių architektūra, nenumatant jose jokios ventiliacijos. Buvo pripirkta visokiausių veislių arklių iš viso pasaulio. Lankydamasis žirgyne mačiau, kad ten veikia kavinė, labai prašmatni aplinka, aplink vaikščiojo visokie gyvūnai. Buvo matyti, kad investuota labai daug. Visa tai yra netoli Vilniaus, tad tikrai netrūksta atvažiuojančiųjų su pajodinėti norinčiais vaikais. Žinoma, už pinigus. Todėl susidariusią skolą galėtų surinkti gal net per pusę metų. Aplink Vilnių tokių panašių žirgynėlių yra daug. Galėčiau pavadinti – dukterinių žirgynų, nes dauguma jų savininkų yra susiję su „Lietuvos žirgynu“ – kažkada jame dirbę, joję, treniravęsi ir pan. Todėl ir „Dubingių žirgynui“ iš paslaugų surinkti tuos tūkstančius, manau, nebūtų didelė problema.

Ar įmanoma „Dubingių žirgyną“ parduoti už 4 mln. Eur? Noriu pasakyti, kad ten pastatytas apskritas maniežas, kaip kokio cirko. Niekur pasaulyje tokių maniežų nėra, jie yra stačiakampiai, dažniausiai pritaikyti tam, kad būtų galima padaryti dailaus jojimo aikštelę ar išdėstyti konkūrines kliūtis. Esu buvęs ne vienoje šalyje, bet tokių maniežų niekur neteko matyti. Kas gali pirkti tokius pastatus? Nebent dar vienas egzotikos mėgėjas ar norintis turėti tokių turtų. Žirgininkui ten nelabai būtų ką veikti, o paslaugų tiekėjui – taip, galima iš to pragyventi.

Nežinau, kodėl dabar bankrutuoja „Dubingių žirgynas“. Priežastys turbūt kaip ir Vilniuje – viskas priklauso nuo valdymo. Dubingiuose man buvo labiau panašu ne į rimtą žirgyną, o į žaidimą – vyko daugiau mėgėjiškas šou. Į tokią arklininkystę, kuria užsiiminėjama daugumoje Europos šalių, nelabai buvo panašu.“

Žirgyno „Royal Horse Resort“ (Alytaus r.) savininkas Tautvydas BARŠTYS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 4 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešiniai

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.