Lietuvos dvarų vasaros mokykla įkvėpė gilesniam paveldo pažinimui

Kiekvienais metais Lietuvos dvarų vasaros mokykla gilinasi į tam tikrus siauresnius aspektus. 2023 metų tema buvo „Kilmė įpareigoja: bajoriškosios gyvensenos atspindžiai dvarų architektūroje“. Ši tema siejosi su ankstesnių mokyklų patirtimis, buvo orientuota į praktinio dvarų paveldo išsaugojimo ir istorinio konteksto išmanymo jungtis. Paskaitų ir ekskursijų metu buvo gilinamasi į bajorijos gyvenimo būdą ir aiškinamasi, kokią įtaką jis darė konkretiems architektūriniams sprendimams.

Programą sudarė teorinės paskaitos, praktiniai užsiėmimai ir neformalioji patirtis. Visą savaitę su dvarų paveldu dirbantys istorikai, dailėtyrininkai, architektūrologai ir restauratoriai dalinosi žiniomis apie Lietuvos kilmingųjų kasdienybę, dvarų architektūrą, meno kolekcijas ir tokio paveldo pritaikymo galimybes šiandien.

Buvo aplankyta 12 dvarų ir pilių (Lapšių, Žeimių, Liaunorių, Kurtuvėnų, Biržuvėnų, Pavirvyčio, Žagarės, Didžiosios Daunoravos, Jakiškių, Kretingos, Palangos, Panemunės), 2 miesto rūmai (Chodkevičių miesto rūmai ir Umiastovskių miesto rūmai Vilniuje) bei Pažaislio vienuolyno foresterija, kurioje apsistodavo vienuolyno fundatorius Pacas. Itin svarbi programos dalis buvo galimybė pabendrauti su dvarų valdytojais – dvaruose veikiančių kultūros įstaigų, restoranų vadovais bei tais, kuriems dvaras yra tapęs namais. „Lietuvos dvarų vasaros mokykla“ – ne tik specialistų ugdymas ir bendradarbiavimo galimybės.

Dvarų istorijos apžvalga ir išsaugojimo problematika

Dvarai sudaro 2 proc. Kultūros vertybių registre registruotų paveldo objektų. Registre yra 534 dvarų objektai: 475 dvarų sodybos arba dvarų sodybų fragmentai, 69 pavieniai objektai. Pagal statusą iš 534 objektų yra 29 kultūros paminklai, 138 valstybės saugomi ir 367 registriniai kultūros paveldo objektai.

Nuo 1991 m. Kultūros paveldo moksliniame centre (vėliau Kultūros paveldo centras) dirbusi architektė Indrė Kačinskaitė savo pranešime priminė dvarų sodybų apskaitos ir apsaugos procesus, vykusius Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pasidalino savo įžvalgomis:

„Lietuvos istorija nebuvo palanki dvarų paveldui išsaugoti: iš atminties, kraštovaizdžio buvo naikinami su juo susiję ženklai. Dideli pokyčiai įvyko ir tarpukariu, po 1923 m. įvykdytos žemės reformos, kuri faktiškai panaikino dvarininkų žemėvaldą. Po reformos dvarai ėmė virsti „pavyzdiniais ūkiais“, keitėsi jų savininkai. Sovietmečiu, nacionalizavus dvarus ir panaikinus jų žemėvaldą, dvarai, o tiksliau, dvarų sodybos dvarų nebeliko), juose buvęs kultūros palikimas tapo ideologiškai priešišku visaliaudinei valstybei, prasidėjo nestabdomas istoriniu tapusio Lietuvos dvaro nykimas.

„Dvaras“ – daugiaprasmis žodis. Šiandien neretai dvaru pavadinamas ir centrinis dvaro sodybos pastatas, ir visa dvaro sodyba, net ir turėtas dvarininko turtas.

Pagrindinės įsitvirtinusios dvaro sampratos išlieka šios: dvaras – LDK feodalo valda ir jo gyvenvietė feodalizmo laikotarpiu, svarbiausia feodalinio ūkininkavimo forma, vyravusi žemės ūkyje; dvaro sodyba – dvaro valdomos teritorijos dalis, skirta gyventi, taip pat kitoms reikmėms (reprezentacinėms, ūkinėms, gamybinėms, rekreacinėms, švietimo); ją sudaro istoriškai susiformavęs sodybinis žemės sklypas su visais jame esančiais dvaro statiniais, želdiniais, vandens telkiniais.

Sovietmečiu į Kultūros paminklų sąrašą buvo įrašyta 113 dvarų sodybų, jų fragmentų ar pavienių pastatų. Sąrašą sudarė atrinkti architektūrinę vertę (kurios nebuvo galima nepastebėti) turintys dvarų pastatai, kur dažnai vienas ar keli to paties komplekso statiniai laikyti „paminklais“, o kiti – ne. Įžymių žmonių tėviškėmis buvo papildytas ir Istorijos paminklų sąrašas, kur už pavadinimų slėpėsi buvusios smulkios ir vidutinės dvarų sodybos. Dar 250 dvarų sodybų parkų buvo saugoma kaip gamtos paminklai.

Požiūris į dvarų paveldą pradėjo keistis 1985 m. Paminklų restauravimo projektavimo institutui pradėjus rengti savo apimtimis ir keliamais tikslais iki šiol neturėjusią sau lygių sodybinių ansamblių perspektyvinę pritaikymo schemą. Darbo tikslas – sistemingai įvertinti sodybinių ansamblių visumą, numatyti jų išsaugojimo perspektyvas. Sodybiniai ansambliai nagrinėti kaip respublikos apgyvendinimo sistemos dalis. Iš sukauptos registracinės medžiagos apie Lietuvoje egzistavusias 3342 dvarų sodybas atrinktos 789 turėjo būti inventorizuotos, tačiau šis darbas nebuvo pradėtas (...).

Pažymėta, kad tik nedaugelyje elitinių dvarų sodybų, kuriose sovietmečiu buvo įsikūrę valstybiniai muziejai ar kitos svarbios šaliai visuomeninės įstaigos, pavyko išvengti esminių jų pertvarkos pokyčių (pvz. Palangos, Rokiškio, Plungės dvarų sodybos). Kitos dvarų sodybos, jų ūkinės dalys buvo pritaikytos sovietinio ūkio poreikiams, o didžioji jų dalis nyko neprižiūrima...

Atkūrus Nepriklausomybę Valstybė buvo pajėgi toliau remti jai priklausančias, didžiausią kultūrinę vertę turinčias dvarų sodybas. 1992 m. Vyriausybės buvo patvirtinti neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų ir Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų, istorijos ir kultūros paminklų teritorijų – sąrašai, nuo skaidymo išsaugoję nors dalį vertingiausių Lietuvos dvarų sodybų. Kitos dvarų sodybos patyrė dideles transformacijas, kai daugeliu atvejų buvo privatizuotos kelių ar keliolikos savininkų. Didžiosios dalies dvarų sodybų išsaugojimas gulė ant jų savininkų pečių.“

„Mūsų dienas pasiekė itin blogos būklės medinis dvarų paveldas, buvusių stambių dvaro ūkių pastatai, kuriems nerandama pritaikymo galimybių, – sakė I. Kačinskaitė. – Suvokiant, kad visko, ką paveldėjome, išsaugoti, matyt, nesugebėsime, dar 1993–2004 m. Kultūros paveldo centre buvo atliekami nykstančių dvarų sodybų pastatų (prioritetas skirtas mediniam paveldui) apmatavimai (vadovas R. Žvirblis). Sukaupta medžiaga saugoma Kultūros paveldo departamento paveldosaugos bibliotekoje, šis darbas pradėtas ir Kultūros paveldo departamente“.

Turime dvarų sodybų, kurias atlikti tyrimai padėjo atskleisti naujomis, dar nepažintomis vertingosiomis savybėmis: Rokiškio, Tuskulėnų, Liubavo, Jašiūnų dvarų sodybos ir kt. „Vis dėlto sisteminiai dvarų tyrimai nėra vykdomi, todėl dažnai net istorinis sodybos mikropasaulis lieka mažai tirta erdve“, – apgailestaudama konstatavo I. Kačinskaitė.

Planai kitiems metams

Kaip teigė vienas iš stovyklos organizatorių Marius Daraškevičius, jau suplanuota ir ateinančių metų Lietuvos dvarų vasaros mokyklos tema: „Nuo valdovų dvarų iki bajorkiamių: kilmingųjų luomo ir jų gyvenamosios aplinkos įvairovė“. Jo žodžiais, „Lietuvoje kilmingųjų luomas buvo itin margas – be vos keliasdešimties didikų šeimų, buvo pasiturintys dvarininkai, tačiau didžiąją dalį sudarė smulkūs bajorai, kurie nevaldė dvarų, o gyveno bajorkaimiuose, užusieniuose ar tarnavo didikų dvaruose. Ši marga luomo įvairovė lėmė ir skirtingą materialinę būklę, jų namų aplinką“.

ŪP portalo inf. su KPD

Mariaus Daraškevičiaus / KPD nuotr.: Lietuvos dvarų vasaros mokyklos akimirka