Lietuvos ekogyvenviečių bendruomenių suvažiavimas: neformalus judėjimas kuria naujas jungtis

Šiųmečio suvažiavimo ašimi pasirinktos bendrystės, gamtos, statybos ir įsikūrimo, vaikų ugdymo bei sveikatos temos, diskusijoms subūrusios ir ekogyvenviečių naujakurius, ir senų giminės sodybų puoselėtojus, ir ištuštėjusių miestelių gaivintojus, ir dar tik besiryžtančiuosius gyvenimo pokyčiams. Renginio metu taip pat šurmuliavo spalvinga mugė, kurioje smulkieji gamintojai pristatė rankų darbo maisto produktus bei įvairius dirbinius.

Atsigręžiant į ekologiją, tvarumą, saugių produktų gamybą keičiasi ir studijų turinys

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė Ekogyvenviečių bendruomenių suvažiavimo dalyviams linkėjo, kad jų pastangos gyventi tvariau ir sveikiau duotų vaisius, bei patikino, kad VDU ŽŪA mokslininkai ir Akademijoje parengti specialistai prie to visomis jėgomis prisideda ir prisidės.

„Žemė ūkis sparčiai keičiasi, atsigręždamas į ekologiją, tvarumą, saugių produktų gamybą. Atitinkamai keičiasi ir studijų turinys. Mes rengiame ateities specialistus ir bendruomenių lyderius agronomus, miškininkus, inžinierius, natūralios gamtos atkūrėjus, ekologus, kaimo plėtros administratorius, bioekonomikos verslų vadybininkus“, – kalbėjo prof. dr. A. Miceikienė, atkreipdama dėmesį, kad pastaruoju metu pastebimas ypač didelis verslo poreikis praktikoje priimamus sprendimus grįsti mokslo argumentais, mokslinių tyrimų rezultatais bei mokslininkų sukurtomis rekomendacijomis.

Svarbiausios mokslinių tyrimų, vykdomų VDU Žemės ūkio akademijoje, kryptys yra susijusios su žemės ūkio tvarumu, klimato kaitos problemų sprendimu, tradicinio žemės ūkio transformacija į tvarius, atsinaujinančiais ištekliais grindžiamus bioekonomikos verslus.

„Mūsų tyrimai aprėpia žemės ūkio, maisto, miškininkystės sektorių, taip pat regionų vystymo problematiką. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama dirvožemio kaip svarbiausio žemdirbių instrumento tyrimams, precizinio ūkininkavimo technologijai, tausojančiai aplinką bei taupančiai resursus“, – su renginio dalyviais aktualijomis dalijosi VDU ŽŪA kanclerė.

Kasmetinis Lietuvos ekogyvenviečių bendruomenių suvažiavimas auga

Neformalaus judėjimo, skatinančio gyventi darnoje su gamta, vienas pradininkų Lietuvoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje įsikūrusios Kardokų bendruomenės pirmininkas Raimundas Vaičiūnas, atidarydamas suvažiavimą, sveikino jo dalyvius, susirinkusius iš įvairių Lietuvos regionų. Pasak R. Vaičiūno, prieš dvidešimtmetį įsižiebusi iniciatyva nuolat stiprėja, jos dalyvių ratas plečiasi, į bendrą būrį sujungdamas vis daugiau vienminčių.

„Dalis mūsų judėjimo narių yra asocijuoti, dalis susiranda vieni kitus socialiniuose tinkluose, konsultuojasi namų iš natūralių medžiagų statybos, alternatyvaus vaikų ugdymo, gamtinės daržininkystės ir įvairiais kitais klausimais. Organizuojame įvairius renginius, diskusijas, šventes, stovyklas. O visa tai vainikuoja tradicija tapęs kasmetinis Lietuvos ekogyvenviečių bendruomenių suvažiavimas, kuriam kasmet reikia vis didesnių erdvių“, – su šypsena kalbėjo R. Vaičiūnas, pastebėdamas, kad Kardokų kaimo bendruomenė šiuo metu vienija 13 šeimų, įsikūrusių šiaudiniuose namukuose. Kazlų Rūdos savivaldybėje veikia ir viena iš nedaugelio šalies „žaliųjų“ vaikų ugdymo įstaigų – Kardokų gamtos mokykla. „Manau, kad skatindami regiono gyvybingumą nedidelei Kazlų Rūdos savivaldybei savo iniciatyvomis darome teigiamą poveikį“, – neabejojo R. Vaičiūnas.

Propaguoja pokyčių miesteliuose galimybes ir įkvepia sugrįžti gyventi lėtai, tvariai, sveikai ir kūrybiškai

Iš Švenčionėlių miestelio į suvažiavimą atvykusi „Miško uosto“ bendruomenės pirmininkė Guoda Bardauskaitė – Švedijoje tvarios urbanistikos magistro laipsnį įgijusi architektė kūrybininkė. Su vienminčiais miestelyje įkurtoje projektavimo įmonėje yra kuriamos bendruomeniškos koncepcijos gyvenvietėms, projektuojamos sodybos, pastatai, interjerai. Ir, be abejo, labiausiai laukiama į tvarumą orientuotų klientų.

„Mūsų gyvenimas Švenčionėliuose yra kitokio gyvenimo būdo propagavimas tarp miesto ir kaimo. Švenčionėliai – miestelis, kuriame sukurta infrastuktūra, ir ja galime naudotis. Maža to, yra ir geležinkelis, kuriuo sostinė praktiškai pasiekiama ranka. Ir tokių miestelių prie geležinkelio linijų Lietuvoje yra labai daug. Todėl esu už tai, kad gaivintume juos, užuot barstę naujus vienkiemius viduryje laukų, reikalaudami naujų kelių, mokyklų ir ambulatorijų. Iš tiesų mūsų miesteliai turi labai daug galimybių. Tarkime, mūsų bendruomenė vietos savivaldybei Švenčionėlius esame pristatę kaip kūrybinių industrijų potencialą. Ir džiugu, kad mūsų idėjos palankiai vertinamos ir į jas atsižvelgiama. Stengiamės propaguoti pokyčių miesteliuose galimybes ir įkvėpti žmones į juos sugrįžti gyventi lėtai, tvariai, sveikai ir kūrybiškai“, – kalbėjo bendruomenės „Miško uostas“ vadovė G. Bardauskaitė, su suvažiavimo dalyviais pasidalijusi įžvalgomis apie provincijos virsmą traukos centru.

Apie darnios žemdirbystės gerąją patirtį renginyje kalbėjo ekologinio ūkio šeimininkai Virginijus ir Ilona Ugintai iš Kretingos, apie naujakurių įsikūrimo patirtis – Raudonplynio ekogyvenvietės (Kazlų Rūdos sav.) atstovas Aurimas Kunigonis ir Rygaudas Guogis iš Musninkų (Širvintų r.). Vietos maisto sistemos kūrimo iššūkius ir galimybes atskleidė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, patyriminio ugdymo 6 metų veiklos įžvalgomis dalijosi vienas Kardokų gamtos mokyklos (Kazlų Rūdos sav.) steigėjų Šarūnas Jankauskas. Renginio metu buvo dalijamasi sveikos gyvensenos, vaistažolininkystės, natūralios medicinos žiniomis, vyko sėklų mainai, užsiėmimai vaikams bei daug įvairių kitų veiklų bei pramogų.

„Visada puiku sugrįžti į savąją Alma Mater ir pabūti vienminčių būryje“, – apibendrindamas renginio įspūdžius teigė 1985-tųjų VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventas, šalyje žinomas ekologinio žemės ūkio ir prigimtinės žemdirbystės propaguotojas, senosios lietuviškos žemaitukų veislės arklių augintojas ūkininkas Marijus Čekavičius.

VDU ŽŪA informacija