Jaunesni nei 40 m. ūkininkai sudaro tik nedidelę dalį visų žemės ūkio valdų valdytojų, o štai daugiau nei pusė ūkininkų jau yra vyresni nei 55 m. Ši situacija kelia riziką ne tik atskirų ūkių tęstinumui, bet ir viso žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), reaguodama į šiuos iššūkius, siūlo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP) papildyti nauja priemone „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“. Šiai iniciatyvai jau pritarė Strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetas, tačiau galutinis sprendimas dar priklausys nuo Europos Komisijos vertinimo.
Siekis – išsaugoti ūkius ir perduoti sukauptą patirtį
Naujosios priemonės tikslas – paskatinti vyresnių ir jaunesnių kartų bendradarbiavimą bei sudaryti palankesnes sąlygas šeimos ūkiams perduoti. Tikimasi, kad tai padės išlaikyti gyvulininkystės ūkius, užtikrins sukauptų žinių perdavimą ir suteiks jaunajai kartai daugiau galimybių įsitvirtinti žemės ūkyje.
Ministerijos vertinimu, vienos didžiausių kliūčių jauniems žmonėms pradėti ūkininkauti yra brangstanti žemė ir sudėtingas finansavimo prieinamumas. Per pastaruosius kelerius metus ariamosios žemės kainos smarkiai išaugo, o nuomos kaštai taip pat nuolat didėja, todėl daugeliui jaunų žmonių savarankiškas ūkio kūrimas tampa sunkiai įgyvendinamas.
Planuojama, kad naujajai priemonei bus skirta 6 mln. Eur.
Priemonė apimtų dvi pagrindines kryptis:
1. Ūkio perdavimo organizavimas
Šiai veiklai būtų finansuojamos konsultacijos, teisinės ir mokestinės paslaugos, ūkio perėmimo plano rengimas, mokymai bei pajamų palaikymo išmokos pasitraukiančiam ūkininkui. Didžiausia galima paramos suma siektų iki 70 tūkst. Eur, o finansavimo intensyvumas galėtų sudaryti iki 100 proc.
2. Ūkio perėmimas ir modernizavimas
Pasirinkus šią veiklą, būtų remiamas ne tik pats perdavimo procesas, bet ir būtinosios investicijos į perimtą ūkį. Bendra galima paramos suma siektų iki 270 tūkst. Eur. Iš jų iki 70 tūkst. Eur būtų skiriama perdavimo procesui, o iki 200 tūkst. Eur – investicijoms, susijusioms su aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos, higienos ir kitų reikalavimų įgyvendinimu.
Kas galės pretenduoti į paramą?
Parama būtų skiriama jaunesniems šeimos nariams, perimantiems visą ūkį ir tampantiems vieninteliais perimto ūkio valdytojais.
Kreiptis galėtų:
Svarbi sąlyga – perėmėjas turi perimti visą ūkį ir visas su juo susijusias teises bei pareigas.
Reikalavimai perduodamam ūkiui
Pajamų palaikymas pasitraukiantiems ūkininkams
Priemonėje numatyta ir finansinė paskata ūkininkams, kurie nuspręs pasitraukti iš aktyvios žemės ūkio veiklos. Išmokos būtų mokamos senatvės pensijos amžių pasiekusiems arba dėl sunkios ligos ūkininkauti nebegalintiems asmenims, perduodantiems savo pieninės ar mėsinės gyvulininkystės ūkį.
Pajamų palaikymo išmoka būtų mokama 24 mėn. Jos dydis būtų susietas su paraiškos pateikimo metu galiojančiu vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, kurį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Perdavęs ūkį asmuo turėtų visiškai nutraukti komercinę žemės ūkio veiklą, negauti iš jos pajamų ir nebesikreipti dėl tiesioginių išmokų ar kitų žemės ūkiui skirtų paramos priemonių, išskyrus veiklą, vykdomą tik asmeniniams poreikiams.
Priemonė gali tapti platesnių pokyčių pagrindu
ŽŪM pabrėžia, kad ši iniciatyva pirmiausia bus taikoma gyvulininkystės sektoriui, tačiau ateityje galėtų būti išplėsta ir kitoms žemės ūkio šakoms. Taip pat svarstoma galimybė ateinančiais finansiniais laikotarpiais sudaryti sąlygas ūkius perimti ne tik šeimos nariams bei ieškoti papildomų finansinių instrumentų, pavyzdžiui, lengvatinių paskolų ūkiams įsigyti.
ŽŪM informacija