Lietuvos kiaulėms ruošiama indulgencija

Nors afrikinis kiaulių maras (AKM) per Lietuvą eina septynmyliais žingsniais ir dabar jau yra apėmęs visą šalies rytinę pusę ir pasiekęs Lietuvos vidurį, vis dėlto aistros dėl priverstinio kiaulių skerdimo jau gerokai aprimusios. Niekas šiuo metu jau nebekalba apie visų kiaulių mažuose ūkiuose išskerdimą, todėl smulkieji kiaulių augintojai tose teritorijose, kuriose registruojami vis nauji AKM atvejai, sutrikę: reikės ar nereikės savo riestauodegių versti ant šono?

Praėjusių metų rugsėjo 17 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius išleido įsakymą, kuriuo buferinės zonos smulkieji kiaulių augintojai (laikantys ne daugiau kaip 100 kiaulių) iki praėjusių metų gruodžio 15 d. buvo įpareigoti paskersti savo laikomas kiaules. Prieš jas skerdžiant, laikytojai privalėjo apie tai informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas ar įgaliotus veterinarijos gydytojus, kad atvykę specialistai galėtų atlikti kiaulių klinikinę apžiūrą ir atrinkti mėginius afrikinio kiaulių maro tyrimams. Prie įsakymo buvo pridėtas sąrašas vietovių, kurios įeina į buferinę zoną. Tad dabar kiaulių augintojams ir kyla klausimas: ar reikia skersti kiaules kitiems, kurių vietovės nepaminėtos įsakyme? Kita vertus, paminėtų vietovių gyventojai jaustųsi nuskriausti – kodėl jiems reikėjo išpjauti kiaules, o kitiems – ne?

VMVT direktorius J. Milius, „Ūkininko patarėjo“ paprašytas paaiškinti situaciją, tik atsiduso: „Kebli situacija. Dzūkai buvo labiausiai nuskriausti. Pats esu dzūkas, tad bijau savo gimtinėje pasirodyti, – šyptelėjo direktorius. – Bet tuo metu situacija buvo tokia, kad reikėjo imtis skubių kardinalių priemonių.“ Štai todėl ir buvo nuspręsta paskersti visas buferinėje zonoje esančias kiaules. Iš tiesų AKM išgąsdino visus, ypač žinant, kad kitos valstybės, pavyzdžiui, Rusija, nuo šio viruso kenčia jau dešimtmetį. J. Miliaus įsitikinimu, tokios griežtos ir skubios priemonės davė gerų rezultatų. „Žinome, kad šis maras per metus pasislenka apie 300 kilometrų, – pasakojo direkto- rius. – Lietuvoje per beveik dvejus metus jis pasistūmėjo tik apie 50 km. Vadinasi, priimtos priemonės buvo teisingos, maras gerokai pristabdytas.“ Tad ar reikia kiaules skersti kitiems gyventojams, jeigu jų rajone užregistruota naujų AKM atvejų? Tarkime, Kauno rajone? VMVT direktoriaus teigimu, kol kas šiuo metų laiku, kai virusui yra labai geros sąlygos plisti, skersti kiaules rekomenduojama. Tačiau nuo rudens ketinama atšaukti šią tvarką. „Skersti tikrai nebus būtina, jeigu namų ūkyje bus griežtai laikomasi biosaugos reikalavimų. Tačiau visi žinome, kad tokių reikalavimų laikosi tikrai ne visi, – sakė J. Milius. – Tad tie, kurie jų nesilaikys, kiaules turės paskersti.“ Pasak jo, tik didžiausios rizikos, vadinamojoje buferinėje, zonoje buvo svarbu taikyti griežčiausius reikalavimus, nes būtent ten AKM atsirado ir iš ten plito.

AKM tyrimai Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjo dr. Eugenijaus Jacevičiaus duomenimis: l Per 2013 m. AKM atžvilgiu buvo ištirta apie 10 500 kraujo ir organų mėginių (2 750 šernų ir 7 680 kiaulių). Per 2014 m. šiame institute AKM atžvilgiu ištirta daugiau kaip 31 tūkst. kraujo ir organų mėginių (11 tūkst. šernų ir 20 tūkst. kiaulių). Per 2015 m. penkis mėnesius AKM atžvilgiu ištirta daugiau nei 11 000 kraujo ir organų mėginių (apie 2 000 šernų ir apie 9 000 kiaulių). l Tyrimas dėl AKM atliekamas kuo skubiau, paprastai tyrimo rezultatai pateikiami po 24 valandų (galimi tyrimai polimerazės grandinine reakcija (PGR), imunofermentinės analizės (IFA) metodu, nustatant AKM antikūnus ir antigeną ir imunoperoksidazės metodu). AKM mėginių tyrimai yra atliekami pagal valstybės finansuojamą afrikinio kiaulių maro stebėsenos programą, todėl šie mėginiai yra tiriami nemokamai. l AKM tyrimus Lietuvoje atlieka tik viena laboratorija, tai yra Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas Vilniuje. Lietuvoje išplitus AKM, be abejo, padidėjo jos darbo krūviai. Tačiau naujausia įranga ir aukšta darbuotojų kvalifikacija, patirtis, optimalus darbo krūvio paskirstymas leidžia užtikrinti tyrimų atlikimą laiku nedidinant darbuotojų skaičiaus.

Violeta LIUKAITIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.