Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024

Lietuvos metų medžio rinkimai

2023/10/07


Jau ketvirtą kartą vyksta Lietuvos metų medžio rinkimai, kuriuos rengia Lietuvos arboristikos centras. Lietuvos metų medžio atrankos konkurso tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius.

Rinkimuose dalyvauja 13 medžių, atrinktų iš 23 paraiškų. Tai Kamariškių guoba, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Grybiškių ąžuolas, Kūlokų kaimo liepa, Basanavičynės kaštonas, Šiaulių botanikos sodo liepa, Liepa Motinėlė, Meškėnų liepa, Sapiegų parko liepa, Mingėlos ąžuolas, Stelmužės ąžuolas, Šventasis Daubų ąžuolas ir Lazdynų Bačkinis ąžuolas.

Basanavičynės kaštonas

basanavicynes kastonas

Šis kaštonas mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo laikus. Amžininkai liudija, jog po juo burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą ir patriotiškumą net tuomet, kai už tai buvo baudžiama.

Ant kaštono šakų buvo kabinamos trispalvės, austos juostos, po juo uždegamos žvakelės dar tada, kai apie sodybos atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama.

Gal sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet kaštonas šią karo padarytą skriaudą puikiai kompensuoja.

Ir šiandien į muziejų atvykę lankytojai glaudžias prie senojo sodybos kaštono, norėdami pajusti Jono Basanavičiaus dvasią. Kas žino, galbūt šis medis buvo pasodintas patriarcho gimimo proga ar sodintas paties patriarcho...

Kad mūsų krašto šviesuolį augalai žavėjo, liudija tarp jo užrašų rasti dailiai sudžiovinti gėlių žiedai, medžių lapai, aprašyti potyriai stebint gamtą.

Savo plačia laja šis kaštonas kelia tiek susižavėjimą, tiek nuostabą. Jis - puošmena, vis dar liudijanti tautos patriarcho gyvenimą ir taip lyg susiejanti praeitį su dabartimi.

Augimo vieta: Gimtinės g. 17., Ožkabalių I k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav.

Amžius: spėjamas, galimai apie 200 metų. 1906 metais Jono Basanavičiaus darytose gimtinės nuotraukose jis jau gerokai ūgtelėjęs.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 311 cm, aukštis – apie 19 m. Plačiausioje vietoje kaštono laja siekia 21 m.

Elmės šešiakamienis ąžuolas

elmes sesiakamienis azuolas

Tuo metu, kai buvo pateiktas konkursui, turėjo net 6 gerai ir lygiaverčiai išsivysčiusius kamienus. Deja, vėtra 2023 metų rugpjūčio mėnesį vieną žalialapį kamieną išvertė. Nuspręsta kamieną palikti gulėti, taigi ąžuolas ir toliau bus vadinamas šešiakamieniu.

Medis iki šiol sudaro labai plačią lają, kuri iš tolo išsiskiria iš aplinkos ir atrodo kaip milžiniška puokštė. Jis auga dešiniajame Elmės upelio krante, yra apsuptas kitų medžių.

Stereotipiškai ąžuolas yra siejamas su jėgos ir stiprybės simbolika ir įprastai vaizduojamas kaip vieno plataus kamieno ir tvirtų šakų medis, tačiau Elmės ąžuolas yra kitoks. Gal jis ir ne toks išvaizdus, ne toks didingas, tikėtina, turėjęs sudėtingesnes augimo sąlygas, tačiau vis vien išsikovojęs savo vietą po saule ir džiuginantis savo unikalumu.

Yra tikima, kad seniau toje teritorijoje gyvenęs piktas nedorėlis, kuris vieną dieną dėl savo nuodėmių buvo nutrenktas žaibo ten, kur dabar auga šis ąžuolas ir savo nuodėmes išpirks tik tada, kai nudžius paskutinis šio ąžuolo kamienas.

Augimo vieta: Paelmio kaimas, Anykščių seniūnija, Anykščių raj. Medis auga Anykščių regioniniame parke, Elmės kraštovaizdžio draustinyje, Pavarių girininkijos 859 kvartalo 7 sklype.

Amžius: Nežinomas, bet didesnis nei 100 metų.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 1) 209 cm; 2) 184 cm; 3) 243 cm; 4) 278 cm; 5) 198 cm; 6) 162 cm; 7) 84 cm (nudžiūvęs);  aukštis – apie 26 m. Apimtis kamieno pagrinde – 766 cm.

Grybiškių ąžuolas

grybiskiu azuolas

Grybiškių ąžuolas – gausiai lankomas gamtos paveldo objektas. Jis yra šalia parko turistinių pėsčiųjų, dviračių ir automobilių maršrutų, kurie nužymėti nuorodomis, įrengtos kelio rodyklės iki objekto.

Norint, kad ąžuolas žaliuotų ir džiugintų akis kuo ilgiau, svarbu saugoti jo priešaknį nuo sutrypimo. Kad tai būtų užtikrinta, 2016 m. Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija įrengė šalia ąžuolo kamieno medinę aikštelę. Ir gražu pažiūrėti, ir medžiui naudinga.

Įdomybės: prie Grybiškių ąžuolo surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Baravyko svoris buvo 3,05 kg, 49 cm kepurės ir 28 cm koto skersmens. Baravyką 1971 metais surado Grybiškių kaimo gyventojas Jonas Kuklys.

Augimo vieta: Grybiškių kaimas, Poškonių seniūnija, Šalčininkų rajonas. Medis auga Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Nemkamedžio miške (Šalčininkų miškų urėdijos Poškonių girininkijos 578 kvartale, 4 sklype), apie 2 km į pietryčius nuo Poškonių kaimo.

Amžius: Nežinomas, apie 1000 metų.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 493 cm, aukštis – apie 26 m.

Kamariškių guoba

kamariskiu guoba

Kamariškių guoba – istorinis medis, augantis XVIII—XIX a. dvaro sodybos parke.

Remiantis dvaro šeimininkės Liucijos Pestinienės (1911–1948) pasakojimu, kurį prisiminė jos dukra Liucija Pestinytė-Gudelienė (1939 g.), yra žinoma, kad dvaro ponia mėgdavo leisti laiką po guoba (matyt, turima mintyje Heinricho von Richterio žmona Augusta Matilda).

Kalninė guoba (forma ‘Camperdownii‘) vertinga gamtine, pažintine, estetine reikšme.

Augimo vieta: Kamariškių kaimas, Suvieko seniūnija, Zarasų rajono savivaldybė.

Amžius: Nežinomas.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 161 cm, aukštis - apie 5 m, skiepijimo vieta 2,2 m aukštyje. Lajos plotis 4,00 x 4,00 m, lajos plotas – 16,0 m2.

Kryždirbio Tamošiaus Dulskos liepa

dulskos liepa

Teigiama, jog liepa pasodinta žymaus kryždirbio Tamošiaus Dulskos. Anot senųjų kaimo gyventojų, Tamošius Dulska kelyje Kūlokai – Liudvinavas pasodinęs 21 liepą.

Šioji yra viena iš 3 išlikusių ir išgyvenusių apgyvendinimo sistemų pokyčius.

Kai prasidėjo masiniai melioraciniai darbai, siekiant vandeniu aprūpinti sparčiai augančią dabartinę Marijampolę, sausintas Dovinės hidrografinis baseinas, stipriai pažeistos ekologinės Amalvos ir Žuvinto pelkių sistemos, iškeldinta daugybė gyventojų bei iškirsta daug vertingų medžių.

Išskirtinis bruožas yra ant vieno iš kamienų kabantis tipiškas primityvistinio meno pavyzdys – Jėzaus skulptūrėle. Manoma, kad ją išdrožė pats liepos sodintojas kryždirbys Tamošios Dulska. Tokių senosios kryždirbystės pavyzdžių Kūlokų kaimo pakelėse yra išlikę vos keli.

Kūlokuose gimęs ir augęs rašytojas Kazys Boruta viename savo kūrinių aprašė kryždirbį Vincą Dovinę, kuris yra literatūrinis Tamošiaus Dulskos alter ego. Taigi medis svarbus ir kaip kultūrinis istorinis palikimas.

Augimo vieta: Kūlokų g. 61, Kūlokų kaimas, Liudvinavo seniūnija, Marijampolės savivaldybė.

Amžius: Nežinomas; spėjamas apie 150 metų.

Fiziniai parametrai: kamienų apimtis 1,3 m aukštyje – 230 ir 340 cm, aukštis – apie 20 m.

Lazdynų Bačkinis ąžuolas

lazdynu backinis azuolas

Didmiesčiuose itin retai galime džiaugtis senesniais nei 200 metų amžiaus medžiais daugiabučių daugiaaukščių modernizmo laikų gyvenamųjų namų kiemuose.

Šalia ąžuolo nuo vaikystės gyvenantis Vytautas pamena, kad Bačkinis ąžuolas buvo patogus vaikams įlipti, nes turėjo šakų žemai ir neaukštai plačią didelę drevę – „bačką”, kur vaikai iki pusės ūgio žemyn įsmukdavo. Jo žodžiais: „jau Lietuvos nepriklausomybės laikais jie buvo prisikalę lentutes prie kamieno, kad lengviau būtų įsilipti. Tai savivaldybės žmonės drevę užkalė skardomis, o drevėn pripūtė „makroflekso”, nes bijota, kad neįmestų kas nuorūkos, kad nepadegtų...”

Bačkinis ir kiti Lazdynų ąžuolai stiprina bendruomenę ir vietos tapatybės jausmą. Nuo 2021 m. rudens Bačkinis tapo Ąžuolų ekskursijų stotele ir per 3 metus sulaukė kelių šimtų lankytojų.

Augimo vieta: Lazdynų gyvenamasis rajonas, prie Erfurto g. 48 ir l/d „Giraitė“, Vilniaus miesto savivaldybė.

Amžius: Nežinomas; spėjamas virš 300 metų.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 445 cm, aukštis– apie 22 m.

Liepa Motinėlė

liepa motinele

Viena seniausių liepų Lietuvoje. Tai vieno kamieno medis, kurio apimtis 8,6 m.

Kai prieš 300 metų miške kūrėsi Braziūkų kaimas, medelis buvo dar visai mažas. Kaime augo ir daugiau liepų, jose perėdavusios pelėdos. Tačiau išlikusi tik viena – liepa „Motinėlė“.

Vietos gyventojai į ją keldavę kryžius, prie kamieno tvirtindavę lenteles su reikšmingomis datomis. Prie jos rinkdavosi 1863 m. sukilėliai. Liepos kiaurymėje galėdavę pasislėpti net septyni žmonės. Įlindus į drevę ir joje pakilus į viršų, galima buvo pro skylę iš aukštai apžvelgti vietovę.

Vėliau kiaurymė buvo užbetonuota. 2010 metais kiaurymė buvo išlaisvinta nuo silikatinių plytų ir betono.

Augimo vieta: Braziūkų kaimas, Zapyškio seniūnija, Kauno rajono savivaldybė.

Amžius: Nežinomas; spėjamas virš 300 metų.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – apie 860 cm, aukštis – apie 12 m (po 2010 metais atlikto lajos periferinio redukavimo).

Meškėnų liepa

meskenu liepa

Spėjama, kad Meškėnų liepai galėtų būti virs 300 metų. Ji auga buvusio Javaravo dvaro teritorijoje.

Igliškėlių apylinkės gyventojai apie Javaravo dvarą papasakojo daugybę atsiminimų. Pagal juos, baudžiava čia buvusi labai sunki, dvarponis nepaprastai žiaurus: negalėdavęs naktį užmigti, jeigu kurią dieną nenuplakdavęs vieno ar daugiau baudžiauninkų. Kai dvarponis pasenęs ir apsirgęs, dar žiauresnis tapęs: įsakęs prie savo lango plakti kaltus ir nekaltus baudžiauninkus; plakamojo riksmas buvęs jam savo rūšies vaistas. Pagal pasakojimus, baudžiauninkai būdavo plakami būtent prie šios liepos. Jų rankos būdavo pririšamos prie apatinių liepos šakų, kad nereikėtų plakamojo laikyti ir šis nepaspruktų.

Tai panašu į tiesą, kadangi apatinės kamieninės liepos šakos yra pirmapradės ir labai patogios aprašytai kankinimo procedūrai atlikti.

Augimo vieta: Šilo g. 20, Meškėnai, Marijampolės seniūnija, Marijampolės rajonas.

Amžius: Nežinomas, spėjama kad liepai gali būti virš 300 metų.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – apie 600 cm, aukštis – apie 12 m (po 2010 metais atlikto lajos periferinio redukavimo).

Mingėlos ąžuolas

mingelos azuolas

Šis ąžuolas auga Mingėlos kieme, todėl jo vardu ir vadinamas. Jį globoja jau penktoji Mingėlų šeimos karta.

Medis aptvertas, tuščiaviduris kamienas su šakomis sutvirtintas metalinėmis ir sintetinėmis jungtimis (2010 metais).

Pasakojama, kad po žemaičių krikšto ąžuolui buvo nupjauta viršūnė ir į jį buvusi įkelta koplytėlė.

Medis paskelbtas saugomu 1960 m., gamtos paminklu – 2000 m.

Padavimas apie Mingėlos ąžuolą:

Augimo vieta: Vieštovės g. 3, Vieštovėnų kaimas, Nausodžio seniūnija, Plungės rajono savivaldybė; Šalia krašto kelio Nr. 166 Plungė – Vėžaičiai, netoli Vieštovės žiočių.

Amžius: Nežinomas; spėjamas apie 700 metų.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – apie 770 cm, aukštis – apie 16 m.

Sapiegų parko liepa

sapiegu parko liepa

Seniausia Vilniaus liepa. Nuo 1996 m. gegužės 29 d. yra Vilniaus miesto savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Dvikamienė senolė mena laikus, kai buvo kuriamas Sapiegų rūmų parkas.

Augimo vieta: Sapiegų parkas, Antakalnio g. 17, Antakalnio seniūnija, Vilniaus savivaldybė.

Amžius: Nežinomas; spėjamas apie 300–350 metų.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – apie 440 cm, aukštis – apie 28 m (po 2023 m. liepos 18 d. audros - vienas kodominantinis kamienas apie 11 m).

Stelmužės ąžuolas

stelmuzes azuolas

Senasis Stelmužės ąžuolas – Zarasų krašto pasididžiavimas. Čia pagoniška ugnis ruseno, baltų gentis – sėliai gyveno, kalavijuočių ir Livonijos ordinų riteriai gyveno, švedų ir Napoleono kariaunos pražygiavo. Stelmužės ąžuolui teko kaizerio bei Hitlerio kariuomenes regėti ir Stelmužės dvaro išparceliavimą išgyventi.

Šiandieną prie senojo ąžuolo traukia gausūs vietinių ir užsienio turistų būriai, vyksta įvairūs, jau tradicija tapę Zarasų kraštą populiarinantys renginiai: Zalvynė, Žolynai.

Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Galiūnas auga senajame Stelmužės dvaro parke ir yra neatsiejama jo dalis. Lietuvos metų medžio konkursui siūlomas Stelmužės ąžuolas – tai unikalus, Zarasų kraštą, o kartu ir visą Lietuvą garsinantis išskirtinis gamtos paveldo paminklas, vertas būti Lietuvos metų medžiu.

Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis.

Padavimas byloja, jog kažkoks milžinas nutarė ant pravažiuojančio caro karietos nuversti ąžuolą, tačiau vienas stelmužiškis stipruolis, atrėmęs tą ąžuolą, išgelbėjo carą. Arogantiškas imperatorius šiam žmogui už išgelbėjimą ne tik pinigų nepasiūlė, bet netgi padėkoti nesiteikė. Ėmė ir nurūko savo šešiakinke. Stipruolis iš apmaudo karietą pasivijo, griebė už rato ir pusė ratlankio liko jo saujoje.

Rašytojas Juozas Baltušis knygoje „Kas dainon nesudėta“ taip rašo apie ąžuolą: ,,Visas Zarasų kraštas gražus. Pamatei sykį gyvenime, ir jau nebepamirši, kokias žemės planetos grožybes bepamatytum. O užvis labiau traukia kiekvieno širdį garsiuoju milžinu, žilagalviu Stelmužės Ąžuolu, seniai pragyvenusiu vienmečius visoje Europoje, peržengusiu antrąjį tūkstantį metų. Ateini prie jo tartum į didžią šventovę, tylią ir iškilmingą, kur kiekvienas ištartas žodis atrodo tikra šventvagystė, o kasdieniška pilka mintis – žmogaus menkybės paliudijimas. Susikaupę, susimąstę žmonės žvelgia į jį. Nors metai slegia, senatvė žemyn lenkia, bet negalvoja apie mirtį mūsų girių protėvis“.

Pagal istorinę rašytinę informaciją knygoje „Pranešimai iš Livonijos istorijos“ aprašomos senosios kulto vietos Kuršo teritorijoje. Šioje knygoje minima, kad Alūkstos apylinkėje, Stelmužėje, šalia Berkenų bažnyčios, pačiame bažnyčios kieme, auga šventas ąžuolas. Kad, pasak legendos, Stelmužės ąžuolas išlikęs iš pagonių laikų, minima ir 1914 m. kalendoriuje. Senasis ąžuolas kadaise buvo pamaldų vieta, kurioje pagonys atlikdavo aukojimo ritualus.

Stelmužės dvaro savininkams Folkerzamams šis medis buvo irgi ypatingas. Jie panaudojo jį savo ekslibrisuose su reikšme: Folkerzamų giminės medis yra ilgametis, plačiašakis ir tvirtas lyg Stelmužės ąžuolas, o įrašas Steinensee (Stelmužės) nusako Stelmužę kaip šeimos lizdo vietą.

Augimo vieta: Ąžuolo g. 14, Stelmužės kaimas, Imbrado seniūnija, Zarasų rajono savivaldybė.

Amžius: Nežinomas; spėjamas apie 1500 metų.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – apie 958 cm (kitais skaičiavimais apie 970 cm), aukštis – apie 19 m, suformuotas lateralinių (kamieninių) šakų (tikrasis aukštis nežinomas; tolimoje praeityje prarastas su vedančiojo kamieno su viršūnę praradimu). Lajos skersmuo – 20 m; lajos aukštis – 17 m.

Šiaulių botanikos sodo liepa

siauliu botanikos sodo liepa

Vienas storiausių ir seniausių medžių jauname Šiaulių botanikos sode. Medžio forma labai taisyklinga, jis sveikas, gausiai žydi, auga saulės atokaitoje.

Medis auga sodo centre, prie aikštės kurioje vyksta didieji sodo renginiai, jo šešėlyje kiekvienais metais pravedama per šimtą edukacinių užsiėmimų.

Medžio paunksmėje apie dvidešimt metų auginami retieji Lietuvos floros atstovai – plačialapė klumpaitė, trilapė bligna, melisalapė medumėlė, tuščiaviduris rūtenis, meškinis česnakas.

Liepa vardo neturi, tačiau yra svarbus orientyras, ištarus „prie liepos“ visiems botanikos sode dirbantiems ir lankytojams aišku, prie kurios.

Augimo vieta: Paitaičių g. 4, Šiaulių miesto savivaldybė.

Amžius: Nežinomas; spėjamas apie 80 metų.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – apie 215 cm, aukštis – apie 19 m

Šventasis Daubų ąžuolas

sventasis daubu azuolas

Iš senųjų metraščių užuominų galima spėti, kad Šventasis Daubų ąžuolas (kaip ir Dūkštų ąžuolynas bei kiti įspūdingi ąžuolai jo apylinkėse) yra palikimas didžiulės ąžuolų girios, kadaise ošusios nuo Kernavės iki pat Mašiagalos.

Šventuoju šis ąžuolas vadinamas ne veltui. Iki pat XV amžiaus ir net vėliau, krikščionybei įsitvirtinus Lietuvoje, ąžuolai laikyti sakraliais medžiais. Tikėta, kad į juos įsikūnija mirusiųjų vėlės, o ąžuolų giraitėse buvo aukojama Dievams, bendraujama su jais per maldą, kūrenama Šventoji ugnis. Daubos veikiausiai buvo viena iš tokių vietų.

Kad šis slėnis yra ypatingas, patvirtina ir pasakojimai apie kartą per septynerius metus čia pasirodantį Gyvačių karalių. Aukso karūna pasipuošęs, raudona oda žaižaruojantis Padalec išlenda iš požemių ir ieško sau aukos. Senoliai pasakoja, kad jo įkandimas mirtinas ir neturi jokių priešnuodžių: Padalec įkirsti gyvuliai krenta, žmonės miršta, o medžiai, kad ir kokie stori būtų, nudžiūva.

Augimo vieta: Dūkštos slėnio miškas ties Buivydų kaimu, Dūkštų seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė.

Amžius: Nežinomas; spėjamas apie 350 metų.

Fiziniai parametrai: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – apie 515 cm, aukštis – apie 27 m. Lajos aukštis – 18 m.

Už patikusį medį kviečia balsuoti

Kiekvienas pilietis gali pasirinkti ne daugiau kaip vieną labiausiai patikusį medį ir už jį balsuoti ČIA.

Lietuvos metų medžio rinkimai parodo medžių svarbą mūsų kasdieniniame gyvenime, jų reikšmę Lietuvos gamtos ir kultūros paveldui. 2016 m. Lietuvos metų medžiu mūsų šalies gyventojai išrinko Stelmužės ąžuolą, 2017 m. – Raganų eglę, 2018 m. – Raudonės pilies liepą.

Balsuoti už vieną iš 13 atrinktų kandidatų galima iki spalio 19 d.

Šių metų laimėtojai bus pagerbti 2023 m. spalio mėn. 20 d., Tarptautinę medžio dieną, apdovanojimų įteikimo ceremonijoje.

 

Pagal VSTT, Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją

Titulinėje nuotr. – Stelmužės ąžuolas.

Dalintis
Verslas