Ashburn +11,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 22 Bal 2024
Ashburn +11,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 22 Bal 2024

Lietuvos mokslininkų išrasta hologramų technologija užtikrins aukštesnio lygio apsaugą nuo klastojimo

2024/03/27


Kaip priemonė apsaugai nuo klastojimo hologramos naudojamos jau kurį laiką, todėl šiandien jas galima pamatyti ant vaistų pakuočių, prekės ženklų etikečių ar net žaislų. Šiuo būdu apsaugoti vartotojus įmonės bei gamintojai renkasi neatsitiktinai – hologramas sukčiams padirbti žymiai sudėtingiau nei, pavyzdžiui, banknotuose naudojamus vandens ženklus, nes tam reikalingos gana sudėtingos mikro ir nano technologijos, kurių tradicinės spaustuvės neturi.

Naujas tarptautiniu mastu pripažintas hologramų kūrimo metodas

Siekiant padidinti holografinės apsaugos nuo klastojimo lygį ir norint spręsti šią pasaulinio masto problemą, Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjams kilo idėja sujungti dvi technologiškai visiškai nesusijusias metodikas, kurių pagalba sukuriama unikali labai aukšto apsaugos lygio holograma.

Viena iš jų – taškinė holograma, sudaryta iš šviesą laužiančių mažų taškų.

„Kiekviename taške, kuris yra vos mažesnis už žmogaus plauką, įrašoma periodinė iš linijų sudaryta struktūra – difrakcinė gardelė. Jos ir sukelia stebėtojo akiai matomą šviesos žaismą, analogiškai kaip ir pastaruoju metu kiek mažiau naudojamos CD ar DVD atminties laikmenos“, – aiškina vienas iš metodo išradėjų KTU Medžiagų mokslo instituto tyrėjas dr. Tomas Tamulevičius.

Tomas Tamulevičiaus
Pasak prof. Tomo Tamulevičiaus, didysis proveržis taikant hologramas kovoje su padirbinėjimu atsirado supratus, jog kartą įrašius hologramos originalą, ją galima kopijuoti mechaniškai įspaudžiant kitoje medžiagoje.

Prie technologijos kūrimo taip pat prisidėjęs dr. Viktoras Grigaliūnas papildo, jog ši taškinių hologramų technologija, nors ir taikoma dideliems hologramos plotams, yra santykinai greitesnė ir pigesnė. Vis dėlto, ji neužtikrina labai aukšto hologramos apsaugos lygio. Būtent dėl to, mažesnių hologramos plotų eksponavimui naudojama elektronų pluošto litografija.

„Tai – sudėtingesnė technologija, leidžianti formuoti didelės raiškos struktūras ir praktiškai neprieinama potencialiems hologramų klastotojams“, – teigia KTU Medžiagų mokslo instituto mokslininkas, Nano- ir mikrolitografijos mokslo laboratorijos vadovas V. Grigaliūnas.

Būtent šių dviejų metodikų sujungimas ir sulaukė tarptautinio įvertinimo – išradimas pripažintas JAV patentų ir prekės ženklų bei Japonijos patentų biurų. Taip apsaugoma mokslininkų sukurta intelektinė nuosavybė bei sudaroma prielaida jos licencijavimui suinteresuotose įmonėse.

Jau dabar KTU mokslininkų sukurtos holografinių ženklų technologijos plačiai naudojamos metrologinės patikros patvirtinimui, dedamos ant automobilių numerių, įvairių gaminių pakuočių, bilietų į renginius bei diplomų.

Skatina neprarasti budrumo

„Reikia pripažinti, kad hologramos buvo išrastos visai kitu tikslu, jomis buvo siekiama padidinti elektroninės mikroskopijos raišką“, – pasakoja profesorius bei vyriausiasis mokslo darbuotojas T. Tamulevičius.

Pasak mokslininko, didysis proveržis taikant hologramas kovoje su padirbinėjimu atsirado, kai buvo suprasta, jog kartą įrašius hologramos originalą, ją galima kopijuoti mechaniškai įspaudžiant kitoje medžiagoje. Tai leido iš esmės praplėsti hologramų gamybos kiekius.

Hologramas kiekvienas suvokia pakankamai įvairiai – štai fantastiniuose filmuose galime matyti ir žmonių ar net ištisų miestų hologramas. Sparti technologijų pažanga kai kurioms fantastinėms idėjoms leido virsti realybe, todėl šiandien galima išvysti net ir koncertuojančias hologramas, surenkančias pilnas arenas žiūrovų.

„Visgi mūsų moksliniai tyrimai artimesni klasikinėms hologramoms“, – priduria vienas iš metodo išradėjų T. Tamulevičius.

Mokslininkas pamini, jog hologramų technologijos KTU Medžiagų mokslo institute buvo vystomos daugiau nei 20 metų, per kuriuos ne tik išgryninta veikla, gautas išradimo patentas, bet ir įsteigtas startuolis „Holtida“, įmonėms siūlantis įsigyti laboratorijose mokslininkų sukurtus sprendimus.

Stiprinant pačias apsaugines priemones, T. Tamulevičius skatina nepamiršti, kad kartais klastotės ir padirbti ženklai gali patekti ir į eilinių vartotojų rankas, todėl skatina holografines apsaugines etiketes apžiūrėti ir neprarasti budrumo.

„Dažniausiai kuriant originalias hologramas stengiamasi jas pagaminti kuo ryškesnes – jose matomi vaizdai, aiškūs objektai ir skirtingos spalvos, žėri neatsitiktinai. Vaizde integruojami tik tam prekės ženklui būdingi elementai, matomi skirtingo mažumo žymenys. Jeigu stebėtojas mato atsitiktinį žėrėjimą, tikėtina, kad tai arba labai nesudėtinga holograma, arba jos klastotė“, – sako jis.

Bendradarbiaudami su kolegomis iš KTU Informatikos fakulteto išradėjai yra sukūrę dar vieną naujovę – programėlę išmaniajam įrenginiui „HoloApp“, kuri leidžia ekrane pamatyti, kaip atrodys kuriama holograma, o rankoje, vartant telefoną ar planšetę, stebėti suprojektuotą hologramos vaizdų ir spalvų žaismą. Tai leidžia geriau suprasti, kaip turi atrodyti holograma ir identifikuoti, ar ji padirbta.

 

Šaltinis: KTU

Viršelyje: Hologramos

Dalintis
2024/04/21

Pirmakursiams – agroverslo stipendijos (2)

Skirdamos stipendijas pirmo kurso studentams, žemės ūkio įmonės rodo savo socialinę atsakomybę bei norą prisidėti prie gabių ir motyvuotų jaunų žmonių paskatinimo domėtis, studijuoti ir dirbti agrosektoriuje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūk...
2024/04/21

Briuselis įpareigojimus švelnina – Lietuva apkrauna naujais

Po pernykščio nervingo pasėlių deklaravimo šiemet žadama daugiau aiškumo ir tam tikrų palengvinimų. O svarbiausia – po per Europą nuvilnijusių žemdirbių protestų Briuselis jau padarė jiems tam tikrų nuolaidų, tačiau mūsų...
2024/04/21

Vieno eksponato istorija. XX a. Konradas Valenrodas

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, o gal studento, pasirašiu...
2024/04/21

Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?

Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavi...
2024/04/21

Elektromobilių dalis šalies transporto parke nuo metų pradžios išaugo beveik dešimt procentų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 p...
2024/04/21

Tikrojo nikotino veido paieškų link

„Žmo­nės rū­ko dėl ni­ko­ti­no, bet mirš­ta dėl ta­ba­ko de­gi­mo me­tu be­si­for­muo­jan­čių dū­mų ir pe­le­nų, ku­riuo­se yra tok­siš­...
2024/04/21

Kovos su buksmediniais ugniukais priemonės

Mūsų šalyje buksmediniai ugniukai pirmą kartą buvo aptikti 2018 m. Vilniaus rajone. Šie kenkėjai žalą daro buksmedinių (Buxaceae) šeimos augalams, tarp jų – mahonijoms, bugieniams ir kt. Yra duomenų, kad tėvynėje jie įsi...
2024/04/21

Ūkininkui neliko kitos išeities, kaip nugalabyti daugiau nei 3 tūkst. avių

Praėjusią savaitę širdį veriantį sprendimą ryžosi priimti Vakarų Australijos avių augintojas Wayne'as Smithas. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle, ir šis jo postas buvo tikra bomba, sulaukusi milžiniško atgars...
2024/04/21

Tyrimas parodė: akcijų prekėms neatsispiria absoliuti dauguma gyventojų

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa...