Lietuvos parlamentarai – taikos balandžiai

Bandys tarpininkauti

Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė KRK pirmininkas V. Pranckietis, jie bandys tapti taikos kūrėjais, kad tarp dviejų šalių išnyktų bent dalis tų problemų, kurių prisikaupė iki šiol. O pati tokio susitikimo idėja nėra labai nauja – gal 4–5 savaičių senumo. „Sprendimas rengti tokį trišalį susitikimą kilo tuomet, kai Lenkijoje iš vagonų buvo pradėti išpylinėti ukrainietiški grūdai, kai protesto akcijose pasirodė plakatai, raginantys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įvesti tvarką ir Lenkijoje. Jau tuomet buvo aišku, kad būtina imtis kokių nors politinių veiksmų situacijai normalizuoti ir, susodinus prie stalo abi puses, pasišnekėti, kur gali nuvesti tokia konfrontacija“, – aiškino KRK pirmininkas.

Pasak jo, nėra lengva surengti tokį susitikimą. Juolab kad atvykti į Lietuvą ukrainiečiams parlamentarams nėra taip paprasta – yra apribotas tam tikro amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Bet pavyko susitarti, kad į Vilnių atvyktų tiek Lenkijos, tiek ir Ukrainos parlamentų agrarinių komitetų vadovai, ministerijų atstovai. „Tai bus daugiau politinio pobūdžio – parlamentų lygio susitikimas, o vykdomosios valdžios atstovai reikalingi, nes jiems teks įgyvendinti politikų priimtus susitarimus“, – pabrėžė V. Pranckietis.

Jis minėjo, jog Lenkijoje vis dar vyrauja naratyvas, kad didžiausias kaltininkas dėl susidariusios kritinės situacijos Europos grūdų rinkoje – ukrainietiški grūdai, bet kažkodėl pamirštami rusiški ir baltarusiški grūdai. Jau yra išreikšta iniciatyva dėl rusiškų ir baltarusiškų grūdų embargo, tad viena iš aptariamų problemų ir bus šis sumanymas. Taip pat ketinama nagrinėti, kuo Lietuva galėtų prisidėti prie Ukrainos grūdų pardavimo, nors per Lietuvą jų niekada nevertėjo vežti. „Turime galvoti, kaip padaryti, kad ukrainietiški grūdai niekaip nepaveiktų Europos grūdų rinkos. Jei sugebėtume į ES sugrąžinti intervencinius ukrainietiškų grūdų pirkimus, tuomet situacija taip pat keistųsi, nes praktika rodo, kad vien tik paskelbus intervencinius pirkimus, grūdų kainos pašoka apie 20 proc. Bet dėl to dar nėra sutarta“, – redakcijai teigė KRK pirmininkas V. Pranckietis.

Ūkininkų spaudimas nesibaigia

Susitikimas Lietuvoje vyks Lenkijos ūkininkams spaudžiant savo šalies vyriausybę imtis radikalesnių priemonių, tarp kurių – ir ukrainietiškų žemės ūkio produktų, ne tik grūdų, tranzito uždraudimas per Lenkiją. Šią savaitę žemdirbių atstovai net buvo atsisakę palikti Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos pastatą, kol nebus priimtas jų reikalaujamas sprendimas.

Derėtis su žemdirbių atstovais ėmėsi žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Czeslawas Siekierskis, kuris neigė, kad nėra atsižvelgiama į ūkininkų reikalavimus, nes yra nuspręsta teikti finansinę paramą javų augintojams, išlaikomas grūdų, kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų, miltų, sėlenų, rupinių ir pyragų importo draudimas iš Ukrainos į Lenkiją. Kaip teigiama Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos išplatintame pranešime spaudai, atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos pusė paskelbė, jog nuo šių metų balandžio iki birželio iki minimumo apribos savo žemės ūkio produktų tranzitą per Lenkiją, ministerija nemato būtinybės visiškai stabdyti Ukrainos žemės ūkio produktų tranzitą per Lenkiją. „Taip mes tik pateiktume papildomų argumentų Rusijos propagandai kare su Ukraina“, – komentuodamas tokią poziciją teigė žemės ūkio ir kaimo plėtros viceministras Michalas Kolodziejczakas.

Problema turėtų išnykti

Ukrainos žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas Tarasas Vysotskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“, teigė, kad per pirmąsias dvi balandžio savaites Lenkijos ir Ukrainos pusės planuoja surengti išplėstinio formato susitikimą, kurio metu abiejų šalių ūkininkai ieškos bendradarbiavimo būdų. Tikimasi, kad tai taip pat galėtų tapti tarpvalstybinių susitarimų pagrindu. Grūdų tranzito iš Ukrainos klausimas keliamas visuose tarptautiniuose susitikimuose. „Ukraina primygtinai reikalauja, kad tranzitas būtų prieinamas be sustojimų ir blokadų“, – apibendrino situaciją pirmasis žemės ūkio viceministras.

Praėjusią savaitę Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas priėmė Ukrainos premjerą Denysą Šmyhalį ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasienio blokadų. Po šių derybų D. Tuskas pareiškė, kad Varšuva ir Kyjivas padarė pažangą, spręsdami ginčą dėl ūkininkų protestus sukėlusio Ukrainos žemės ūkio produktų importo. „Ieškome sprendimų ir esame arti jų, tai susiję su produktų, kurie gali patekti į Lenkiją, kiekiu“, – teigė D. Tuskas. „Tikimės pragmatiško, konstruktyvaus dialogo ir veiksmingų sprendimų“, – socialiniuose tinkluose pareiškė D. Šmyhalis.

Per derybas šalys pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje nurodė būsimų Kyjivo ir Varšuvos derybų kryptis. Neoficialiais duomenimis, kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, Lenkijos ir Ukrainos žemės ūkio ministerijų atstovai pripažino, kad Ukrainoje mažėja žemės ūkio pelningumas – grūdų gamyba tampa vis mažiau pelninga. Tai reiškia, kad Ukraina nebegalės pigiai auginti ir pardavinėti grūdus. Taip pat šiemet tikimasi ir kiek menkesnio grūdų derliaus – maždaug 50 mln. t.

Be to, Ukrainos sudarytos sutartys dėl grūdų eksporto Juodąja jūra yra finansiškai daug naudingesnės nei tos, kurios numato tranzitą per Lenkiją. Bet pagal seniau sudarytas sutartis Ukraina dar turi šiuo maršrutu balandžio ir gegužės mėnesiais eksportuoti 220 tūkst. t grūdų. Nuo birželio 5 d., pasibaigus anksčiau sudarytoms grūdų tranzito per Lenkiją sutartims, Ukraina nustos naudoti šį maršrutą kaip eksporto kryptį. Tai reiškia, kad tiek eksportas į Lenkiją, tiek tranzitas bus visiškai sustabdyti.

Ukrainos atstovai taip pat pranešė, kad vasario mėnesį per Juodosios jūros uostus jiems pavyko eksportuoti 7,4 mln. t grūdų. Tai reiškia, kad Ukrainos uostų perkrovimo pajėgumai yra daug didesni, nei anksčiau skelbti 4 mln. t per mėnesį.

Siūlo rekonstruoti geležinkelį

Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis, duodamas interviu Lenkijos naujienų portalui „Puls Biznesu“, teigė, kad vienintelis būdas išspręsti Ukrainos grūdų tranzito problemą yra kuo skubiau Lenkijoje nutiesti rusiško tipo geležinkelio linijas iki Baltijos uostų. O šiuo metu plėtojama terminalų statyba Lenkijos pasienyje su Ukraina nėra tas kelias, kuris galėtų išspręsti problemą, kurią sukelia skirtingo pločio geležinkelio bėgiai Lenkijoje ir Ukrainoje. „Jei Lenkijoje nuo sienos su Ukraina iki Gdansko uosto bei Lietuvos Klaipėdos uosto būtų pakloti platesni bėgiai, tai ne tik neliktų grūdų tranzito problemos, bet ir Lenkija galėtų papildomai užsidirbti pinigų iš Ukrainos grūdų tranzito“, – teigė M. Solskis.

Pasak jo, yra akivaizdu, kad Ukrainai nėra prasmės investuoti įsigyjant grūdų pervežimui skirtus vagonus, pritaikytus važiuoti siauresne europine geležinkelio vėže, nes ji turi daugiausia Europoje vagonų, kurie gali važiuoti platesne, vadinamąja rusiška vėže. Todėl skubus kai kurių Lenkijos geležinkelio ruožų pertvarkymas, kad jais galėtų važiuoti ir vieno, ir kito tipo vagonai, būtų racionaliausias būdas tiek spartinant grūdų tranzitu pervežimus Lenkijos teritorija, tiek ir sudarant sąlygas abipusiam naudingam bendradarbiavimui. Esą, Lenkija galėtų gauti dar daugiau naudos iš šių investicijų, Baltijos jūros pakrantėje statydama perdirbimo įmones, kad galėtų iš Ukrainos grūdų gaminti galutinius produktus ir juos eksportuoti.

M. Solskis interviu taip pat minėjo, jog Ukrainoje yra suinteresuotų investuotojų, kurie gali finansuoti geležinkelių pertvarkos projektus. Tačiau šioms investicijoms įgyvendinti, esą, trukdo ilgai trunkančios ir daug įvairaus biurokratizmo sukeliančios Lenkijos procedūros. Dar prieš metus grūdų, jų perdirbimo, taip pat metalurgijos įmones vienijančios organizacijos jau kreipėsi dėl tokio investicinio projekto įgyvendinimo į Lenkijos vyriausybę. Šį pasiūlymą ji jau analizavo, tačiau M. Solskis į analizės detales nesileido, tik pastebėjo, jog sumanymas galėtų būti įgyvendinamas Lenkijos parlamentui balsuojant dėl specialaus – supaprastinto – teisinio kelio, kaip būna naftos ar dujų terminalų statybos atvejais.

Ne tik importą, bet ir tranzitą

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.