Lietuvos pieno gamintojai – giliausioje duobėje

Mažiausia kaina

Dvisavaitinis oficialusis informacinis statistinis leidinys „Agro RINKA“ gegužės 27 d. pateikė informaciją apie žalio pieno supirkimo kainas ES valstybėse. Leidinyje nurodoma, kad didžiausią kainą už pagamintą pieną gauna Kipro ūkininkai. Kovo mėn. už 100 kg žalio pieno jiems buvo mokama 64,61 Eur, o praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 64,69 Eur. Šiek tiek mažiau už žalią pieną gavo Maltos pienininkai – šių metų kovą už 100 kg žalio pieno jiems buvo mokama 55,75 Eur, o praėjusių metų – 61,27 Eur. Keliais centais mažiau už Kipro ūkininkus gauna graikai. Nenuskriausti ir Ispanijos, Kroatijos, Austrijos, Suomijos, Lenkijos, Nyderlandų pienininkai. Šių šalių ūkininkams už 100 kg pieno kovą mokėta 46,50–49,61 Eur. Mažiausias pajamas už pieną gauna Lietuvos, Čekijos, Vengrijos pienininkai. Šių šalių ūkininkai už 100 kg žalio pieno gavo 42,06–42,46 Eur.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA), remdamasi Žemės ūkio duomenų centro, Europos Komisijos, CLAL duomenimis, „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad mūsų šalies vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina balandį, palyginti su kovu, sumažėjo 3,19 proc. ir buvo 319,14 Eur/t (kovą buvo 329,51 Eur/t). Palyginti su 2023 m. balandžiu, šių metų balandį bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina buvo 6,74 proc. didesnė (2023 m. balandį buvo 298,99 Eur/t).

Rinka svyruoja

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Lietuviškas pienas“ direktorė Aistė Sabaliauskaitė ŪP pripažino, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, yra vienos mažiausių. Užsienio spaudoje rašoma, kad pieno supirkimo kainos kyla Lenkijoje. Nuo praėjusių metų kovo Lenkijoje pieno supirkimo kainos buvo didesnės nei Vokietijoje, nors istoriškai jos visada būdavo mažesnės. Pastaraisiais mėnesiais šis skirtumas didėjo: kovą 100 kg žalio pieno supirkimo kaina Lenkijoje siekė 47,84 Eur, o Vokietijoje buvo 44,70 Eur.

Pasak A. Sabaliauskaitės, priežastys, dėl kurių Lenkijoje pieno kaina yra didesnė nei Vokietijoje, greičiausiai yra dvi – palankus Lenkijos valiutos zloto ir euro kursas, taip pat didesnis vietinių sūrių pelningumas.

Lenkijoje pieno gamyba didėja: 2023 m. pieno pardavimai perdirbimui iš ūkių išaugo 205 tūkst. t (+1,6 proc.) ir sudarė 9 proc. viso Europoje perdirbimui parduoto pieno kiekio. Be to, Lenkija yra ketvirta pagal dydį sūrių gamintoja Europoje ir jų gamyba didėja. Gamybos padidėjimas yra susijęs su pokyčiais, kuriuos pieno sektorius patyrė pastaraisiais metais. „Tiesą sakant, ūkių lygmeniu vyko konsolidacija, kuri leido įgyvendinti bandos valdymo, taigi ir produktyvumo, patobulinimus. Koncentracijos procesas taip pat vyksta perdirbimo įmonių lygmeniu, o tai lemia didesnį efektyvumą“, – aiškino ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorė.

Rezultatai minusiniai

A. Sabaliauskaitė neslėpė, kad normalu, jog visų šalių ūkininkai nori didesnių kainų, didesnio pelno, nes, įdėdami daug pastangų, nori gauti ir finansinę grąžą. „Dauguma Lietuvos ūkių, apibendrinę praėjusių metų rezultatus, yra minuse. Iš savo ūkininkų girdžiu, kad jei šie metai bus minusiniai, bus ir vėl likviduojami dideli ūkiai“, – ŪP pastebėjo pašnekovė. Ji teigė, kad pieno sektorius yra sunkiausiai prognozuojama šaka, nes ūkininkai įdeda daugiausia darbo ir nėra tikri, kokias pajamas gaus. Pieno rinka svyruoja, pieno supirkimo kaina visus metus nėra vienoda. „Pieniniai galvijai yra labai jautrūs. Pienas turi būti kokybiškas, tačiau su gyvuliais atsitinka visko, kai kada pieną tenka nurašyti. Išlaidų reikalauja ir vaistai, ir kokybiški pašarai. Reikėtų nepamiršti, kad gamta ne visada gelbėja, praėjusiais metais pagamintų pašarų neužteko visam žiemos periodui“, – minėjo A. Sabaliauskaitė.

Jos tikinimu, neatsitiktinai Europos pieno taryba (EPT) Briuselyje buvo surengusi taikią demonstraciją, reikalaudama teisingumo žemės ūkio sektoriuje ir deramų pajamų ūkininkams, siekdama, kad pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė už savikainą. „Pirmiausia – nėra bendros savikainos skaičiavimo sistemos. Ji turėtų atsirasti. Tik tuomet būtų galima palyginti Lietuvos ūkius. Pieno gamintojams dažnai kyla klausimas, kaip priversti privatų verslo sektorių, perdirbėjus ir pardavėjus, sąžiningai paskirstyti pelną tarp visų grandinės dalyvių. Juk pieno gamintojai gauna pačią mažiausią dalį“, – pasakojo ŪP pašnekovė. A. Sabaliauskaitė akcentavo, kad į šį procesą yra įsikišusi tik Ispanijos valdžia, teisės aktais nustačiusi, jog pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė už savikainą.

Ar pajudės Pieno įstatymas?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: Mūsų šalies vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina šį balandį, palyginti su kovu, sumažėjo 3,19 proc.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.