Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas ir toliau prastėja: lemia trys faktoriai

Birželio mėnesį toliau prastėjo (nuo balandžio mėn.) pramonės įmonių gamybos prognozės, net jei turimų užsakymų skaičiai mažėjo tik ribiniais dydžiais. Beveik nėra pramonės sektorių (išskyrus guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektorius), kurie šiuo metu vertintų paklausą kaip galinčią augti. Įsivyrauja tam tikras sąstingis. Įmonės neturi reikšmingų perteklinių atsargų. Pramonės produkcijos kainoms ir toliau mažėjant, reikšmingai neatsigaunant paklausai eksporto rinkose ir išliekant aukštiems gamybos išteklių kaštams, pramonės įmonių finansinė situacija darosi pažeidžiamesnė.

„Manau, pramonės lūkesčių prastėjimą iš esmės lemia trys faktoriai. Tai vis dar labai prasta ir net prastėjanti prieiga prie kapitalo – tikiuosi, šios savaitės premjerės Ingridos Šimonytės susitikimas su bankų atstovais išjudins šiuo metu nedžiuginančias skolinimo verslui tendencijas. Antra – vis dar negerėjanti, o greičiau blogėjanti situacija pagrindinėse ES eksporto rinkose. Ir trečias faktorius – dėl infliacijos užaugę atlyginimai vis dar nenustoja augti kartu su darbuotojų lūkesčiais, deja, auga jie ne kartu su darbo našumu“, – pažymėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Kol kas įmonės nei reikšmingo darbuotojų skaičiaus mažėjimo, nei didėjimo neprognozuoja. Atskiruose sektoriuose vis tik tam tikros rizikos kyla. Šių metų pradžios optimizmą dėl darbuotojų skaičiaus didinimo tekstilės gaminių gamybos sektoriuje slopina patiriama konkurencija iš Turkijos ir Kinijos gamintojų. Darbuotojų skaičius didinimu artimiausioje ateityje tiki daugiau nei kas antra kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos įmonė, keturios iš dešimties guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriaus įmonės, kas ketvirta maisto ir baldų gamybos įmonė ir kas penkta metalo gaminių, išskyrus mašinas, gamybos įmonė. Artimiausioje ateityje darbuotojų skaičiaus mažinimo klausimą ketina spręsti beveik kas trečia tekstilės gaminių gamybos sektoriaus įmonės.

Gamybinių pajėgumų panaudojimas birželio mėn. siekė 70,7 proc. ir išliko nepakitęs nuo gegužės mėnesio. Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas yra mažesnis nei ilgametis jų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. birželio mėn.). Mažesnis nei vidutinis pramonės įmonėse pajėgumų panaudojimas birželio mėn. fiksuotas baldų gamybos (53,0 proc., kai ilgametis pajėgumų panaudojimo vidurkis sektoriuje siekia 81,0 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (53,4 proc.), kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (60,3 proc., kai ilgametis vidurkis – 75,8 proc.) ir chemikalų ir chemijos produktų gamybos (60,3 proc., kai ilgametis vidurkis – 76,0 proc.), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (61,6 proc., kai ilgametis vidurkis – 73,7 proc.), bei drabužių siuvimo sektorius (70,4 proc., kai ilgametis vidurkis – 78,1 proc.).

Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai birželio mėn. buvo fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos, metalo gaminių, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, kitų nemetalo mineralinių gaminių gamybos, maisto produktų sektoriuose.

Indeksas sudaromas nuo 2015 metų. Per šį laikotarpį aukščiausia fiksuota pramonės lūkesčių indekso reikšmė – 54,5 (2021 m. gegužės mėn.), žemiausia – 38,9 (2020 m. balandžio mėn.).

LPK informacija

Viršelyje ŪP redakcijos nuotr.