Ashburn +24,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024
Ashburn +24,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024

Lietuvos problemas galima spręsti ir būnant Briuselyje

2024/06/05


Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas, Prienų r. ūkininkas Jonas Vilionis yra įrašytas 15-uoju numeriu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąraše. Tik nuo rinkėjų valios, kurią jie išsakys šį sekmadienį – birželio 9 d. – vyksiančiuose EP rinkimuose, priklausys, ar jis gins Lietuvos žemdirbių interesus Briuselyje. Apie sumanymą kandidatuoti į EP, kokias problemas pirmiausia spręstų, tapęs EP nariu, Joną VILIONĮ kalbino Kostas GRYBAS.

– Kas paskatino ryžtis kandidatuoti į EP?

– Esu ūkininkas, kaimo žmogus, daug metų dalyvauju žemdirbių savivaldoje ir matau, kad tiek Lietuvos, tiek Europos valdžiai žemės ūkis darosi neįdomus. Tapęs EP nariu, manau, galėčiau panaudoti savo ilgametę patirtį, spendžiant visas Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio problemas.

– Kokias Lietuvos ūkininkams svarbiausias problemas ketinate kelti EP?

– Lietuva jau daugiau kaip 20 metų priklauso ES. Nuo įstojimo dienos mums buvo sakoma, kad mūsų žemės ūkis yra atsilikęs nuo ES senbuvių šalių, kad pas mus mažesni atlyginimai, pigesnė žemė, todėl mūsų žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos turi būti mažesnės, bet jos iki 2013 m. bus suvienodintos. Tačiau praėjo ir 2013 m., ir 2020 m., kai buvo kitas terminas išmokoms suvienodinti, ir jau beveik įpusėjo 2024 m., o išmokos vis dar nesiekia ES vidurkio. Todėl dėčiau visas pastangas, bendradarbiaudamas su kitų ES rytinių ir Baltijos šalių parlamentarais, kad kuo greičiau Baltijos šalių, kartu ir Lietuvos žemdirbių, išmokos pasiektų ES vidurkį. Kita svarbi ES žemės ūkiui problema – žaliojo kurso reikalavimų finansavimas. Bendrosios žemės ūkio politikos tikslas, kad Europa apsirūpintų kokybišku, saugiu ir už priimtiną vartotojui kainą maistu. Tačiau žemės ūkyje pradėtą žaliojo kurso įgyvendinimą norima finansuoti tais pačiais pinigais, skirtais atpiginti maisto produktus. Aš žinau, kad žemdirbiai ne prieš žaliąjį kursą, tačiau, norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tam turi būti atskiras finansavimas.

– Kokie būtų pirmieji darbai, tapus EP nariu?

– Tapus EP nariu, pirmiausia reikia žiūrėti, su kokiais kolegomis būtų pakeliui, norint įgyvendinti savo tikslus, todėl svarbu pasirinkti frakciją, kadangi darbas vyksta per frakcijas. Taip pat, norint dirbti žemės ūkiui, reikia dalyvauti EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete.

– Kaip vertinate iki šiol esančios sudėties EP sprendimus žemės ūkio, aplinkosaugos srityse?

– Iki šiol EP turime tik vieną tikrą žemdirbių gynėją – LVŽS atstovą Bronį Ropę. Svarbu suprasti, kad ES institucijose priimti sprendimai tiesiogiai veikia kiekvieno iš mūsų, ne tik žemdirbių, bet ir vartotojų, gyvenimus. Todėl svarbu, kad jie būtų žemiški ir įgyvendinami, kad nebūtų prikurta dirbtinių, sunkiai įgyvendinamų, brangiai kainuojančių, tačiau mažą pridėtinę vertę kuriančių ar net žalą darančių reikalavimų. Turi būti skiriamas didesnis dėmesys gamybai, o ne tik aplinkos saugojimui. Tam EP reikia daugiau žemdirbių atstovų, kad būtų galima atkreipti ES valdininkų dėmesį. ES yra didelė struktūra, sprendimus EP turi derinti su Europos Komisija ir Vadovų Taryba.

– Kaip vertinate pastaruoju metu daug kritikos sulaukiantį ES žaliąjį kursą? Kaip jį reikėtų keisti, kad jis labiau atitiktų žemdirbių interesus ir šių dienų geopolitines realijas?

– Kaip jau minėjau, žemdirbiai nėra prieš žaliąjį kursą, tačiau, norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tam turi būti atskiras finansavimas. Norint tausoti gamtą, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, teks mažinti gamybą, o tai turės įtakos žemdirbių pajamoms. Jau šiuo metu Lietuvos žemdirbių gaunama kaina už pieną yra pati mažiausia ES, jeigu dar reikės mažinti gamybą, tai žemdirbiai paprasčiausiai neišgyvens. Kita problema – reikia žvelgti plačiau, kokia padėtis yra atskirose valstybėse. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra tūkstančiai hektarų nedirbamos žemės, kuri apaugusi neprižiūrėtomis pievoms ir menkaverčiais krūmais bei medžiais, tačiau dėl ydingos skaičiavimo metodikos ši žemė neįtraukiama į plotus, kuriuose laikomasi žaliojo kurso reikalavimų. Todėl reikėtų peržiūrėti metodikas, kad jos būtų patikslintos ir pritaikytos kiekvienai ES šaliai atskirai.

– Esate ūkininkas – turite nemenką ūkį. Kaip jis keistųsi, Jums tapus EP nariu?

– Mano ūkis yra daugiašakis, turiu kas padeda ūkininkauti. Jį galėtų toliau valdyti mano ir brolio vaikai. Ateis laikas, kai šiaip ar taip teks ūkio valdymą perleisti jaunajai kartai.

– Daug metų vadovavote LPGA. Ar tapimas EP nariu nebūtų savotiška Lietuvos žemdirbių interesų išdavystė? Juk tokių aktyvių žemdirbių interesų gynėjų Lietuvoje nėra daug.

– Manau, kad kaip tik Lietuvos žemdirbių interesus galėčiau dar labiau ginti. Juolab kad atsivertų platesnės galimybės bendradarbiauti su ES organizacijomis, kurių veikloje dalyvauju ir dabar – tai ir Europos pieno taryba, ir COPA bei COGECA.

 

Nuotraukoje – Jonas Vilionis: „Tapęs EP nariu, Lietuvos žemdirbių interesus galėčiau ginti dar geriau.“  (LPGA nuotr.)

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos.

Užsakymo Nr. 178/7. 

Dalintis