Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų žemėlapis: raudonas signalas 12-oje savivaldybių

„Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka didelis. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų, ypač sukeltų aterosklerozės, rizikos veiksnius, pagrindiniais ir svarbiausiais išlieka didelė „blogojo“ cholesterolio (MTL cholesterolio) koncentracija, padidinto kraujospūdžio liga ir rūkymas. Per pastaruosius dešimtmečius išryškėjo didėjanti gyvensenos rizikos veiksnių įtaka ir paplitimas – sutrikusios gliukozės apykaitos, cukrinio diabeto, nutukimo, nejudros, atkreiptas dėmesys į psichosocialinius veiksnius ir stresą, oro taršos ir triukšmo poveikį“, – komentuoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė.

Pratęsdama mintį ji pastebi, kad COVID-19 pandemijos laikotarpis ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje sukėlė daug iššūkių, kai teko pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemą, tvarką ligoninėse bei užtikrinti infekuotumo patikrą. Deja, pavėluotas ar atidėtas pacientų kreipimasis į gydymo įstaigas dėl infekcijos baimės lėmė blogesnį gydymo efektyvumą, pati COVID-19 infekcija labiau komplikavosi jau sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai paaiškina didesnį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

2020–2021 m. Higienos instituto duomenimis, pagal kurį sudarytas gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų žemėlapis, mirčių skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų 40–64 metų amžiaus grupėje 2021 ir 2020 metais siekė 280,59 ir 288,17.

„Džiugina, kad 2022 m. mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų sumažėjo ir 100 tūkst. gyventojų siekė 264,05. Nors Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių pagal atliekamų intervencinių vainikinių arterijų procedūrų skaičių, ir daug metų turime veikiančią širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, skirtumai pagal mirtis nuo aterosklerozės sukeltų ligų, palyginti su kitomis Europos šalimis, išlieka reikšmingi“, – sako prof. O. Dobilienė.

Didžiausias sergamumas visoje ES

Nepaisant sumažėjusio mirčių skaičiaus, Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad sergamumas nuo gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų yra 4,4 karto didesnis negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentę prof. Sigita Glaveckaitę jaudina tai, kad Lietuva širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliais ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio.

Ji akcentuoja, kad nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje miršta net 4 kartus daugiau žmonių negu Europoje. Nerimą kelia ir atotrūkis nuo Europoje numatomos vidutinės gyvenimo trukmės: 2022 metais vyrams buvo 7 metais trumpesnė nei Europoje, o Lietuvos atotrūkis nuo ES tikėtino sveikų gyvenimo metų vidurkio siekia 8 metus abiem lytimsi.

Seime vykusioje Širdies dienos akcijoje, kurios metu buvo pristatytas ŠKL žemėlapis, dalyvavusi Seimo narė Jurgita Sejonienė teigia: „Tinkamai prižiūrint širdį ir kardiovaskulinę sveikatą, galima ilgiau gyventi ir mėgautis aukštesne gyvenimo kokybe. Tam, kad pagerintume mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius, pirmiausia turime skirti dėmesį prevencijai ir visuomenės švietimui.“

Jai antrina ir Seimo narys Linas Slušnys: „Žmogui yra pavojinga ilgalaikė įtampa ir nuolatos besitęsiantis stresas, kuris veikia autonominę nervų sistemą. Nervų sistemos aktyvavimas gali sukelti greitą širdies plakimą, didina kraujo spaudimą, dažnėja kvėpavimas. Jeigu tai tęsiasi nuolatos, žmogui kyla kraujospūdis, o tai jau veikia širdį. Todėl galime turėti įvairias širdies ligas, turime aukštą insulto riziką.“

Cholesterolis – vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių

LSMU Kardiologijos klinikos gydytojos prof. Gintarės Šakalytės teigimu, per didelis mažo tankio lipoproteinų („blogojo“) cholesterolio dydis yra vienas iš svarbių keičiamųjų aterosklerotinės širdies ligos rizikos veiksnių. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų net 9 iš 10 nustatomos per didelės cholesterolio vertės.

„Gydant dislipidemiją (padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje – Red.), tik mažam procentui pacientų mažojo tankio cholesterolis sumažinamas pakankamai, o ypatingai rizikingai grupei, t. y. persirgus miokardo infarktu, dislipidemijos tikslai pasiekiami tik kas dešimtam. Svarbu suprasti, jog siektinos cholesterolio vertės yra skirtingos sveikam, nustačius didelę aterosklerotinės ligos riziką ar jau sergant širdies ir kraujagyslių liga.

Visiems pacientams rekomenduojame sveikai gyventi: nerūkyti, judėti, rinktis Viduržemio jūros dietoje rekomenduojamus maisto produktus, savo sveikatos rodiklius aptarti su šeimos gydytoju. Jeigu jūsų šeimos gydytojas nustatė didelę širdies ligų riziką arba kardiologas diagnozavo aterosklerotinę ligą, gyvensenos pokyčių nepakaks, bus paskirtas gydymas vaistais. Svarbu ne tik nuolat vartoti vaistus, bet ir vertinti jų poveikį, t. y. atlikti lipidų tyrimą, žinoti ne tik savo tyrimo rezultatus, bet ir koks tikslinis mažojo tankio lipotroteinų cholesterolio dydis geriausiai jus apsaugo nuo širdies ligų progresavimo bei komplikacijų“, – aiškina profesorė.

Raudonosios zonos

Į raudonąsias zonas, kur mirčių skaičius nuo širdies ir kraujagyslių ligų gerokai viršija vidurkį, jau įkopė Varėnos r., Lazdijų r., Kalvarijų, Jurbarko r., Šilalės r., Kelmės r., Pakruojo r., Biržų r., Anykščių r., Ignalinos r., Švenčionių r. ir Visagino savivaldybės.

Tuo tarpu mažiausias sergamumas fiksuojamas Neringos, Klaipėdos m., Kretingos m., Rietavo, Šiaulių m., Šakių r., Kazlų Rūdos, Kauno m. ir Kauno r., Kėdainių r., Panevėžio r. ir Panevėžio m., Kupiškio r., Alytaus m. bei Vilniaus m. savivaldybėse. Pasak profesorės, panašios tendencijos buvo ir prieš dešimtmetį.

Pasak prof. O. Dobilienės, tokius skirtumams įtakos dali daryti daug veiksnių: gyventojų amžiaus pasiskirstymas ir gydymo įstaigų tinklas, prevencinių programų pritaikymas. Norint keisti padėtį, visos medicinos sistemos grandys yra svarbios – nuo visuomenės mokymo ir švietimo, prevencinių programų plėtros, esamos įrangos atnaujinimo ir naujos diegimo. Kardiologinių pacientų ištyrimo galimybės gerės, kai bus optimizuotas greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos darbas, jis bus koordinuojamas su gydymo centrais.

Anot profesorės, penkiuose Lietuvos miestuose veikianti miokardo infarkto klasterių sistema užtikrina pagalbą visą parą septynias dienas per savaitę, ir kadangi Lietuva nėra didelės teritorijos šalis – iš daugelio regionų centrą galima efektyviai ir greitai pasiekti.

„Dabar atnaujinama ir centralizuojama GMP sistema užtikrins sklandesnį paciento kelio organizavimą. Tęsiama telemedicinos plėtra – paciento duomenų persiuntimo galimybė į centrą konsultacijai ir įvertinimui. Tačiau lėšos medicinos įrangos atnaujinimui yra nepakankamos. Tenka pripažinti, kad medikamentų kompensavimo sąlygomis mes atsiliekame nuo Europos šalių, pavyzdžiui, strigo pacientams būtinų kraują skystinančių medikamentų (tiek antitrombocitinių, tiek antikoaguliantų) kompensavimo galimybė, dabar nesulaukiame naujų cholesterolio koncentraciją mažinančių vaistų kompensavimo“, – kalba kardiologė.

Problema – ir ribotas finansavimas

Higienos instituto duomenimis, 2022 metais šalyje iš viso mirė 42 884 gyventojų, iš kurių 22 503, arba 53 proc. – nuo kraujotakos sistemos ligų.

„To priežastys yra kompleksinės. Tai ir išliekantis didelis nepakankamai koreguojamų rizikos veiksnių – aukštas cholesterolis, aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, didėjantis cukrinio diabeto dažnis, mažas fizinis aktyvumas – paplitimas, naujų rizikos veiksnių – klimato kaita ir oro tarša – įtaka, nepakankamas prevencinių programų efektyvumas ir apskritai neefektyvus resursų naudojimas, sveikatos priežiūros prieinamumo problemos bei didėjantis slaugytojų trūkumas, gydytojų skaičiaus netolygumas“, – vardija prof. S. Glaveckaitė.

Yra ir problema, kad dėl nepakankamo sveikatos sistemos finansavimo vėluoja ŠKL diagnostikos bei gydymo inovacijų diegimas. Esamas finansavimas neužtikrina ES jau seniai prieinamų diagnostikos be gydymo naujovių, kurios iš esmės sumažintų mirtingumą nuo ŠKL.

„Antai 2019 m. vienam gyventojui tenkančios išlaidos sveikatos apsaugai Lietuvoje buvo perpus mažesnės už Europos vidurkį ir siekė 1885 eurų, kai ES vidurkis buvo 3521 eurų. Tai rodo, kad ŠKL, nepaisant jų keliamo pavojaus, nėra prioritetas ir šių ligų gydymui numatomas finansavimas Lietuvoje yra ribotas“, – užbaigia LŠA prezidentė.

Partnerio turinys

123rf nuotr.