Lietuvos valdantieji įsivarė save į kampą

•  „EK reikalauja, kad Lietuva įvykdytų mokesčių reformą.“

Lietuvos Vyriausybė pateikė oficialų planą, kurį sugalvojo pati, pati pasiūlė reformas ir terminus, EK ir Europos Taryba (ET) jį patvirtino. Tad EK reikalauja, kad Vyriausybė laikytųsi ne „Briuselio nurodymų“, o savo pačios pateikto plano.

Kalbant abstrakčiai apie „Europos Sąjungos (ES) pinigus“, dažnai pamirštama, kad šiuo atveju kalbame ne apie įprastas ES biudžeto lėšas. Kalbame apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšas, kurias ES skolinasi visų ES piliečių vardu, todėl joms galioja atskiras procesas su gerokai kruopštesne stebėsena, aiškiomis datomis ir taisyklėmis.

Jei šis projektas nepasiteisins, kai kitą sykį papulsime į globalią krizę – taupesnės valstybės gali nebesutikti leisti ES skolintis. O ką tai reikštų, nesunku įsitikinti, kai supranti, kad Lietuvos tiek sveikatos, tiek energetikos reformos didžiąja dalimi remiasi būtent šios programos lėšomis.

• „EK nesutinka nukelti mokesčių reformos įgyvendinimo.“

EK nesutinka nukelti mokesčių reformos įgyvendinimo dvejiems metams be jokio adekvataus paaiškinimo, kodėl tai turėtų būti padaryta. RRF taisyklės labai aiškiai nurodo, kad yra du scenarijai, kai planas gali būti keičiamas – arba pasiūloma alternatyva, kuri atitinka tuos pačius vyriausybės tikslus, arba paaiškinama, kokios objektyvios priežastys neleidžia įgyvendinti plano. Lietuvos Vyriausybė paaiškinti, kodėl įgyvendinimas neįmanomas ir jį reikia nukelti, nesugebėjo, o taisyti plano dalies, susijusios su mokesčių reforma, net ir nebandė.

• „EK mus verčia priimti mūsų siūlomą NT mokestį.“

Susitarimas visada buvo paprastas ir nesikeitė: vyriausybės pačios nusprendžia, kokias reformas turi įgyvendinti, tačiau tos reformos turi būti susijusios su EK rekomendacijomis. Ką EK yra pažymėjusi savo rekomendacijose Lietuvai? Grubiai tariant, palyginti su ES vidurkiu, Lietuva surenka 5 kartus mažiau mokesčių už NT ir taiko maždaug 30 proc. didesnius mokesčius vartojimui.

Paprasta žmonių kalba kalbant, beveik neapmokestiname jokio turto, tačiau stipriai apmokestiname visus žmones, nepaisydami jų gyvenimo aplinkybių ir materialinės padėties. Šią situaciją EK rekomenduoja taisyti. O kokie turėtų būti konkretūs mokesčiai, kam jie turėtų būti taikomi, kas juos turėtų nustatyti, kokie jų rėžiai, kokios medianos – absoliučiai viską nuo A iki Z siūlo pačios vyriausybės. EK veikia tik kaip barjeras, kad užtikrintų, jog vyriausybės pasiūlymai atitinka pačios vyriausybės planą. Viskas.

• „EK mus spaudžia.“

Vyriausybė turėjo daugiau nei 2 metus, kad sugalvotų tokią mokesčių reformą, kuriai patvirtinti galėtų užsitikrinti daugumą Seime ir kurią patvirtintų EK. Ir tai net neskaičiuojant laiko, kai pats planas buvo rengiamas, nes oficialiu jis tapo 2021 m. liepos 28 d., kai jį patvirtino ES Taryba.

Negana to, Lietuva vėlavo pateikti savo nacionalinį planą, tapo pirmąja ES valstybe, kuri nesugebėjo įvykdyti savo tarpinių įsipareigojimų (prie Lietuvos vėliau prisijungė tik Rumunija) ir tapo pirmąja ir kol kas vienintele valstybe ES, kuri gavo neigiamą atsakymą iš EK dėl prašymo koreguoti savo įsipareigojimus, nes tiesiog negalėjo paaiškinti, kodėl tai reikalinga.

Galiausiai Lietuvos Vyriausybė paprašė papildomos daugiau nei 1 milijardo Eur paskolos per tą pačią RRF programą. Prašymą, nepaisant viso šito konteksto, EK patenkino. Patenkino, net ir nepaisant to, kad pats prašymas jau buvo pateiktas per vėlai, nes paskolos išdavimo procesą būtina užbaigti iki šių metų pabaigos. Šią informaciją Vyriausybė taip pat turėjo dar 2021 metais.

Be to, analogiškus planus koregavo jau beveik visos ES valstybės. Vien per pastarąsias dvi savaites tai padarė Danija, Švedija, Austrija ir Kroatija. Absoliučiai visais atvejais viskas praėjo sklandžiai ir jokių atmetimų niekada nėra buvę.

Redakcijos nuotrauka