Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijai – šimtas metų

Pirmajame Lietuvos veterinarijos gydytojų suvažiavime Vilniuje 1918 m. gruodžio mėn., kurį sukvietė Veterinarijos departamento prie Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos vadovas Elijošius Nonevičius, buvo svarstomas ir Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos (LVGS) įkūrimo klausimas. Asmenybės, prisidėjusios prie Sąjungos įsteigimo – Lietuvos šviesuoliai, aktyviai įsitraukę į Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą.

Po metų, 1919 m. rugsėjo 7–8 dienomis, veterinarijos gydytojas Jonas Jurgis Bulota Kaune sukvietė Antrąjį veterinarijos gydytojų suvažiavimą, kuriame buvo nutarta kiek įmanoma greičiau steigti valstybinę veterinarinės bakteriologijos laboratoriją, nes grėsmingai plito užkrečiamosios gyvūnų ligos.

Ketvirtasis veterinarijos gydytojų suvažiavimas, vykęs 1922 m. liepos 3–6 dienomis, savo nutarime pabrėžė Sąjungos steigimo būtinybę. 1923 metų birželio 17–18 dienomis LVGS buvo įsteigta, registruoti 43 nariai. Priimti įstatai, išrinkta Sąjungos valdyba ir revizijos komisija, aptarti svarbiausi Lietuvos veterinarijos reikalai, nutarta turėti savo leidinį. Stojamasis mokestis buvo 5 Lt, metinis – 36 Lt.

Visi šios profesinės nepolitinės organizacijos nariai: Veterinarijos departamento darbuotojai, Lietuvos universiteto ir įkurtos Veterinarijos akademijos dėstytojai bei mokslininkai, privatūs gydytojai, vieningai siekė kelti veterinarijos lygį, populiarino mokslines ir praktines veterinarijos žinias visuomenėje, dalyvavo įstatymų ir teisės aktų rengimo procesuose, rūpinosi veterinarijos gydytojų rengimu aukštosiose mokyklose, sprendė jų darbo ir gyvenimo sąlygų klausimus, rengė suvažiavimus, parodas, skaitė paskaitas, teikė stipendijas ir pašalpas. Jų sprendimai, siūlymai, teikiami Departamentui ir Žemės ūkio ministerijai bei Vyriausybei, buvo svarbūs, nes visos problemos buvo aptariamos Sąjungos suvažiavimuose

Svarbus Sąjungos indėlis į Lietuvos veterinarijos istoriją – veterinarinės medicinos ir gyvulininkystės mokslo ir praktikos reikalams skirtas laikraštis „Veterinarija ir zootechnija“, kuris buvo leidžiamas 1924–1940 metais Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, Šančiuose. Laikraštis buvo kaip knygelė, nereguliarus, nuo 4 iki 12 numerių per metus, leidžiamas apie 200 egzempliorių tiražu, spausdinamas Marijampolės spaustuvėje. Į laikraštį rašė veterinarijos gydytojai mokslo ir praktikos klausimais, apie veterinarijos gydytojų kongresus, parodas, naujienas užsienyje, to meto aktualijas.

Redakcinės komisijos pirmininkais buvo žymūs, nusipelnę Lietuvos veterinarijai ir mokslui veterinarijos gydytojai, užsienio šalių aukštųjų mokyklų absolventai. Pirmuosius metus redaktoriumi dirbo Jonas Bielkevičius, Vincas Ambrazevičius, vėliau – Ksaveras Mašanauskas, Kostas Kanauka, Julius Savickis. Tik dėl didelio veterinarijos gydytojų entuziazmo šis laikraštis gyvavo ir buvo nepriklausomas.

Sąjungos pasiekimai: tarpukariu Sąjunga iškovojo atstovo vietą Žemės ūkio rūmų taryboje. 1936 metais išsireikalavo, kad Sąjungos atstovas būtų kviečiamas į Veterinarijos departamento posėdžius, rūpinosi gyvulininkystės reikalais, švietimu, įstatymų rengimu. Sąjungos nariai atstovavo Lietuvai tarptautiniuose veterinarijos gydytojų suvažiavimuose ir kongresuose: 1930-aisiais – Londone, 1932 m. – Rygoje, 1935-aisiais – Paryžiuje, 1938 m. – Ciuriche, 1939-aisiais – Ženevoje. Sąjungos iniciatyva buvo pradėta rinkti liaudies veterinarijos medžiaga. Sąjunga turėjo savo biblioteką. Įvyko šešiolika Sąjungos suvažiavimų, kuriuose buvo pateikiamos ataskaitos, sprendžiami organizaciniai klausimai, skaitomi moksliniai pranešimai, dalijamasi žiniomis apie naujus gydymo būdus, demonstruojami nauji įrankiai bei prietaisai.

1937 metais Lietuvoje buvo 134 veterinarijos gydytojai, iš jų – 100 Sąjungos narių. Tarpukariu Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjunga padėjo spręsti svarbius Lietuvos veterinarijai klausimus, kėlė veterinarijos gydytojų autoritetą visuomenėje, buvo susitelkę bendram tikslui – siekti valstybės gerovės, nuėjo ilgą kelią – nuo sunkumų iki puikių pasiekimų.

Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos pirmininkai buvo ne tik patyrę veterinarijos specialistai, mokslininkai, visuomenininkai, bet ir kovų dalyviai, turėję aukštus karinius laipsnius, mokslus baigę užsienio aukštosiose veterinarijos mokyklose. Tai Feliksas Mikšys, Petras Mironas, Stasys Jankauskas, Konradas Aleksa, Kostas Kanauka, Juozas Mykolas Užupis. Daugelis iš jų už nuopelnus Lietuvai apdovanoti Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinais. Tarp aktyviausiųjų LVGS narių – Justinas Kancleris Drapas, Kostas Jašinskas, Motiejus (Matė) Veitas, Laurynas Lopas, Vincas Katelė, Andrius Brundza ir kt.

Iš virtualios LSMU VA muziejaus parodos

Titulinėje nuotr. – VA muziejus