Kaunas +6,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Lap 2026
Kaunas +6,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Lap 2026




Lietuvos vietos demokratija iš arti: ką atskleidė tyrimas apie savivaldybių tarybų politikus

2025/09/29


Padidink tekstą

Lietuvos savivaldybių tarybų nariai didžiausią pirmenybę teikia ekonominei veiklai, o ne aplinkos kokybei ar socialinėms problemoms. Pasaulinio masto klausimams, tokiems kaip klimato kaita, didesnis prioritetas teikiamas miestų savivaldybėse, nei kaimų, o apskritai Lietuvoje savivaldos kultūra išgyvena pokyčius. Tokius rezultatus parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto vykdomas tyrimas.

Instituto tyrėjų komanda, jau daugiau nei dešimtmetį dirbanti savivaldos tyrimų srityje, projekte „Kaip keičiasi vietos politiko vaidmuo savivaldoje: lyderystė, institucijos ir bendruomenės“ analizavo, kaip po 2023 m. įvykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų bei įsigaliojusių Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų keičiasi savivaldybių tarybos narių politinė lyderystė, politikų funkcijos ir santykiai su bendruomenėmis.

„Nauja institucinė tvarka pakeitė galios santykius tarp tarybos ir mero. Tai verčia iš naujo apmąstyti, kaip politikai supranta savo atsakomybę bendruomenėms ir kaip priimami sprendimai vietos lygmeniu,“ – pažymi projekto vadovė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.

Savivaldybių tarybų nariai tapo labiau orientuoti į politinių sprendimų priėmimą, o merai – į vykdomąją valdžią. Tokia pokyčių dinamika kelia klausimų dėl demokratijos kokybės, gyventojų atstovavimo bei vietos bendruomenių įgalinimo. Tyrime buvo nagrinėjama, kaip patys politikai supranta savo vaidmenį, kaip derinamos įvairių interesų grupių pozicijos, kokias įtakos strategijas jie pasitelkia ir kaip šie procesai veikia vietos demokratiją, lyginant Lietuvos patirtį su kitų Europos šalių savivaldos modeliais.

Ekonominė plėtra – svarbiausias prioritetas

2024 m. sausio-kovo mėnesiais buvo atlikta elektroninė anketinė „Lietuvos tarybos nariai“  apklausa. Tyrimo tiksline grupe buvo pasirinkti visi Lietuvos savivaldybių tarybų nariai, kurie buvo išrinkti 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų rinkimų metu.

Iš 1498 tarybų narių apklausoje sudalyvavo net 694 vietos politikai (tai sudaro 46,3 proc. visų tarybų narių), kas rodo didelį susidomėjimą vietos politikų vaidmeniu savivaldoje. Apklausa parodė, kad net 72,7 proc. tarybos narių ekonominę plėtrą įvardijo kaip svarbiausią vietos politikos darbotvarkės tikslą. Kovą su skurdu ir socialine atskirtimi svarbia prioritetine sritimi laikė 59,3 proc. respondentų, o mobilumo infrastruktūrą ir paslaugas – 46,1 proc.

„Šie rezultatai rodo gana siaurą ekonominę vaizduotę, kurioje plėtra dažniausiai siejama su brangiais infrastruktūriniais projektais. Tai kelia riziką, kad socialinės ar kitos svarbios problemos lieka antrame plane,“ – pastebi tyrėja Viktorija Baranauskienė.

Gauti tyrimo duomenys atskleidė, kad daugumai Lietuvos savivaldybių tarybų narių (ypač miestų) itin svarbi savivaldybės ekonominės veiklos bei paslaugų prieinamumo (pasiekiamumo) plėtra. Tačiau tikslai, susiję su teritorijų plėtra ir aplinkos kokybės gerinimu, nevienodai aktualūs visiems tarybos nariams. Tai ypač priklauso nuo savivaldybės geografinės padėties, socioekonominių ir demografinių teritorijos rodiklių, vietos bendruomenės, verslo ir politinių partijų interesų bei finansinių ar kitų biurokratinių suvaržymų.

Rezultatai parodė gana ryškius skirtumus tarp centro ir periferijos (miesto ir kaimo). Metropolinių regionų ir didžiųjų miestų (centrų) savivaldybių tarybų nariams žymiai labiau rūpi vietos valdžios darbotvarkės tikslai, susiję su globalesnėmis problemomis (pavyzdžiui, kova su klimato kaita). Prioritetiniais jie išskiria teritorijų urbanistinio vystymo aspektus. Priešingai, periferinių savivaldybių vietos politikai dažniausiai prioritetiniais tikslais išskiria daugiau vietines problemas: viešųjų paslaugų prieinamumo ir mobilumo infrastruktūros gerinimą.

Demokratinis procesas – tarp formalumo ir realaus įtraukimo

Interviu su politikais ir bendruomenių atstovais parodė, kad savivaldybių tarybose dažnai vyrauja formalus sprendimų priėmimo požiūris. Gyventojai ar bendruomenės neretai susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, o opozicijoje esantys politikai labiau akcentuoja demokratijos kokybės problemas. „Gyventojų dalyvavimas savivaldoje dažnai tampa simbolinis. Politikai linkę legitimuoti jau priimtus sprendimus, o ne realiai įtraukti bendruomenes į viešąsias diskusijas“, – teigia tyrėja Ieva Dryžaitė.

Naujausi tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skirtingai supranta vietos demokratiją – vieni labiau palaiko atstovaujamąją, kiti – dalyvaujamąją jos formą. Apklausos duomenys rodo, kad politikų nuostatos priklauso nuo lyties ir amžiaus: moterys ir jaunesni tarybų nariai palankiau vertina gyventojų įsitraukimą į savivaldos procesus.

Tyrėjai pabrėžia, kad demokratija vietos lygmeniu dažnai suprantama ne tik per rinkimus, bet ir per platesnes gyventojų dalyvavimo bei diskusijų formas. Politikai, labiau vertinantys svarstomosios demokratijos principus, linkę skatinti institucinį dalyvavimo praktikų įtvirtinimą. Tyrimas taip pat parodė, kad vietos politikų supratimas apie savo vaidmenį siejamas su įvairiomis atsakomybėmis – nuo konfliktų mediatoriaus iki bendruomenės atstovo ir savivaldybės darbotvarkės formuotojo.

„Mūsų tyrimas rodo, kad vietos politikų demokratijos samprata tiesiogiai lemia jų pasirengimą įtraukti piliečius į sprendimų priėmimą. Savivaldos tyrimai rodo, kad vietos politikai Lietuvoje vis dar ieško savo vaidmens. Ši kaita svarbi ne tik demokratijos kokybei, bet ir gyventojų pasitikėjimui valdžia. Tai svarbus signalas apie besikeičiančią savivaldos kultūrą Lietuvoje,“ – apibendrina projekto vadovė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kaip keičiasi vietos politiko vaidmuo savivaldoje: lyderystė, institucijos ir bendruomenės“ (LOKAPOL, Nr. S-MIP-23-17) įgyvendina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto tyrėjų komanda: doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, prof. dr. Aistė Lazauskienė, Viktorija Baranauskienė, dr. Ieva Dryžaitė, Viktoras Andrejevas.

 

VDU informacija

Dalintis
2026/11/18

Žieminių kultūrų plotai mažėja – nuostoliai auga

Europos Komisija (EK) jau atkreipė dėmesį į tai, kad dėl užsitęsusių liūčių Baltijos šalyse gali sumažėti žieminių kultūrų plotai. Tačiau Lietuvoje kol kas nėra tikslių duomenų, kokio masto yra šio rudens negandų padariniai. Neai&sca...
2026/11/18

Ar valdžia ūkininkus išgirsta tik užriaumojus traktoriams?

Kol žemdirbiai rašo peticijas, beldžiasi į ministerijų duris ir prašo dialogo, valdžios ausys neretai lieka kurčios. O gal taikūs protestai, derybos ir argumentuotas dialogas dar nėra praradę prasmės? Juolab kad žemdirbiams vėl gresi...
2026/11/18

Išrinkti geriausi pasaulio sūriai

Dvejus metus brandintas prancūziškas sūris buvo pripažintas geriausiu pasaulyje, konkuruojant 5330 pavyzdžių iš 45 šalių. Vis dėlto nugalėtoją lėmė skaičiavimo niuansai, nes trys finalininkai surinko vienodą skaičių ...
2026/11/18

Rūgštėjanti dirva mažina derliaus potencialą: kada ir kaip ją kalkinti?

Nors tręšimas – vienas svarbiausių darbų augalų auginimo technologijose, žemės ūkio ekspertai pirmiausia pataria įvertinti dirvos rūgštingumą, ir tik tada planuoti priemonių pirkimus. Kaip rašoma Linas Agro praneš...
2026/11/18

Restauruotas vienas seniausių Lietuvoje išlikusių šv. Antano Paduviečio altorinių atvaizdų

Neseniai restauruotas nežinomo dailininko paveikslas „Šv. Antanas Paduvietis“, kuris buvo skirtas šio šventojo altoriui Vilniaus šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčioje. Restauruotas pavei...
2026/11/18

Nuo kelių plėtros iki sklypų ribų tikslinimo: ŽŪDC dirbs dešimtyje infrastruktūros objektų

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) ir AB „Via Lietuva“ pasirašė sutartį dėl paslaugų, susijusių su dešimčia valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros objektų. Darbai bus vykdomi septyniose savivaldybėse – Jon...
2026/11/18

Artėjant žiemai – perspėjimas vairuotojams: ne visi dyzeliniai degalai išlaiko šalčio testą

Vairuotojams ruošiantis šaltajam sezonui, ekspertai pataria atkreipti dėmesį ne tik į padangų ar akumuliatoriaus būklę, bet ir į degalų bake esantį dyzeliną. Mat prasidėjus stipresniems šalčiams dalis vairuotojų gali susidurti...
2026/11/18

Lapkričio 19 dieną Ukmergėje vyks Susisiekimo ministerijos rengiama „Darnaus judumo konferencija 2026“

Ketvirtus metus iš eilės organizuojamos „Darnaus judumo konferencijos“ tikslas – suburti Lietuvos savivaldybių, valstybės institucijų, verslo, mokslo ir kitų organizacijų atstovus aptarti aktualiausius darnaus judumo polit...