Lietuvos žemės ūkio ateitis – tamsi naktis

Praėjusį penktadienį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė parengusi 2022 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pieną mokėjimo tvarką. Šiai paramai numatyta skirti 12,3 mln. Eur ir ją planuojama mokėti nuo rugsėjo 19 d. Paramą gaus apie 14 tūkst. pieno gamintojų. Paramos dydis – 15,46 Eur už atskaitos laikotarpiu parduoto pieno toną. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2022 metus gauti liko tokie patys, kaip ir 2021 m. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą pieno gamybos kvotą.

Kaip šią žinią vertina pieno gamintojai? Situaciją žemės ūkio pieno sektoriuje bei kitus ŽŪM „nuopelnus“ šioje srityje ir ne tik komentuoja Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas VILIONIS:

„Ministerija vis dar žaidžia su žemės ūkiu, skelbdama, kad šiemet bus rekordiniai derliai, siūlo kurti strateginius ūkius, o tikrąją paramą pamiršo. Štai Lenkijos valdžia ūkininkams skyrė 2,3 mlrd. Eur, po 45 tūkst. Eur – degalų kompensacijoms, trąšoms. Pastaruoju metu trąšas mūsų žemdirbiams veža iš Maroko, nors patys turime dvi gamyklas. Jonavos „Achema“ nuo rugsėjo mėnesio užsidaro, o kita niekaip neatsidaro. Ūkininkai trąšas perka po 1 300–1 400 Eur/t, o iš kur jie gali žinoti, kiek kitąmet gaus už derlių ir ar pavyks išsilaikyti. Nėra jokio supratimo. ŽŪM pasirašė strateginį planą, kad leis ridikus sėti dviem savaitėmis anksčiau. O kas toliau? Kas ji tokia, kad gali leisti? ŽŪM surašo nesąmones, ten visa klika, kitaip jų nepavadinčiau, su visomis stakėnienėmis, jusais, jasais... Dirba, kad tik ūkininkams ką nors uždraustų, kad jiems blogiau būtų. Kas jų prašė surašyti tokį strateginį planą? Mes ministeriją apskųsime.

Buvau pas Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisarą Janusz Wojciechowski, ir dar kartą pas jį važiuosiu. ŽŪM įsakinėja perpus sumažinti chemijos naudojimą žemės ūkyje, bet juk mes, lietuviai, ir taip jos mažiausiai naudojame. O jeigu tokia grūdų supirkimo kaina išsilaikys ilgiau, neliks paukštynų ir kiaulynų. Ir karvėms reikia tų pačių brangių grūdų, kai kurie ūkininkai artėjančiai žiemai joms jau ir pašarų neberuošia. Nėra supratimo, niekas nenori žemės ūkui padėti, ministerijoje dirbantys savo reikalus tvarkosi... Jiems rūpi tik nendrinukės, pelkės. Siūlo visokius bendradarbiavimus, logistikos centrus, argi to ūkininkams reikia? Jie gali į kooperatyvus įstoti, tai plėskime kooperatyvų veiklą, o dabar siūlo Kaune atiduoti logistikos centrą. Kas ten gali ką nuvežti, ką ten gaminti? Tai yra nesąmonė.

Šito ministro atėjimas yra blogybių blogybė, nelaimė Lietuvos žemės ūkiui. O ministerijos darbas tik tam, kad mus nubaustų ar ką nors uždraustų. Yra 60 lapų draudimų ir baudimų sąrašas, kurį buvome parengę ir įteikę ŽŪM bei Seimo Kaimo reikalų komitetui. Ir niekas nieko nepakeitė. Toks jų darbas – niekinis. Šiandien tokie žmonės įsidarbina ministerijoje, o rytoj jų jau nebebus. Ir niekas neprisiima jokios atsakomybės. Vieni parašė juodą, kiti – baltą knygą, treti parengė žemės ūkio, gyvulininkystės programą. Ar jos veikia? Dabar strateginį planą įpaišė, pagal kurį pieniniams buliams paramos nebereikės, dėl karvių viską sumaišė.

Sugalvojo 2022 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pieną mokėjimo tvarką. Taigi mes patys dėl paramos už tą kvotinį pieną kovojome. O ministerija buvo sugalvojusi skirti paramą už 2006 m. parduotą kvotinį pieną, kai po tiek metų tų ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių jau nebebuvo tarp gyvųjų. Pasiekėme, kad parama būtų duodama tiems, kurie gamina pieną, o ne seniai jau likvidavę ūkius gautų pinigus. Niekas ministerijoje nežino, kokio žemės ūkio reikia Lietuvai ir koks jis bus. Pažiūrėkime, koks dabar pieno gamintojų amžius. 80 proc. yra vyresni nei 60-ies metų. Tegul man parodo, koks jaunas ūkininkas šiandien imasi laikyti telyčias, karves. Tad Lietuvos žemės ūkio ateitis, kaip visą laiką sakau, – tamsi naktis.

Net ir tie ūkininkai, kurie yra pasistatę melžimo robotus, nemato jokios ateities. Jie naikina pienininkystės ūkius ir renkasi mėsinę galvijininkystę arba pradeda auginti grūdines kultūras. Ir pieno perdirbėjai kalba, kad pieno miltelių kainos krenta, todėl yra pasiruošę sumažinti pieno supirkimo kainas. Šiandien už elektrą reikia mokėti tūkstančius, anksčiau už litrą dyzelino mokėdavome po 39 centus, dabar jau po pusantro euro. Trąšos ir augalų apsaugos priemonės taip pat labai pabrango. Žmonių kaime jau nėra, pamatysime, kaip netrukus paskutiniai išvažiuos. Dar gerai, kad susišelpėme ukrainiečių, bet ir tai neaišku, kada ten baigsis karas.

Žinoma, jeigu žemės ūkis būtų strateginis, pirmas dalykas – Vyriausybė ir ŽŪM ūkininkams turi sudaryti sąlygas, kad Lietuvos žemdirbys nebūtų diskriminuojamas. Juk mes įstojome ne į aborigenų sąjungą, o į ES, kurioje išmokos mums pačios mažiausios, reikalavimai patys didžiausi. Ir nė vienas ūkininkas nemato išeities, niekas nieko nenori spręsti... Jeigu būčiau žemės ūkio ministro vietoje, nuolat sėdėčiau Briuselyje. Jis turi padaryti taip, kad mes, žemdirbiai, būtume tokie patys ūkininkai kaip ir visoje ES. Yra priešingai – esame diskriminuojami, o mūsų šalies valdžia renkasi kitokius prioritetus. Žemės ūkis Lietuvai nereikalingas. Prisiminkime, kiek anksčiau gamindavome kiaulienos ir kiek šiandien turime kiaulių, kiek pieno beprimelžiame. Ir nė vienas biurokratas neprisiima atsakomybės. Ar yra koks nors tarimasis su žemdirbiais? Kokia gi Lietuvos žemės ūkio strategija? Jos nėra.“

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Susijusios temos - skaitykite: Jonas Vilionis, parama pieno gamintojams, pieno gamybos kvota, Janusz Wojciechowski, parama