Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024
Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024

Lietuvos žemės ūkio produkcijai veriasi naujos rinkos

2023/12/08


Mūsų šalis nuo seno garsėja savo žemės ūkio bei maisto pramonės produkcijos kokybe, kuri žinoma bei vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Sutirštintas pienas, sūriai, mėsos gaminiai, grūdai – tai tik dalis žaliavų ar gaminių, randančių kelią pas užsienio pirkėjus. Apie žemės ūkio ir maisto produktų keliones į užsienio rinkas portalas „ukininkopatarejas.lt“ kalbina žemės ūkio viceministrą Vytenį TOMKŲ.

Šiemet iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 3 663 mln. Eur. Palyginti su 2022  metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas išaugo beveik 12 proc. Kokias matote pagrindines tokio augimo priežastis?

Paskutiniųjų kelerių metų Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto tendencijos iš tiesų rodo teigiamus rezultatus. Džiugu, kad nepaisant visų ekonominių ir politinių sukrėtimų tarptautinėje sistemoje, mūsų įmonės rodo atsparumą ir konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Be abejo, daugiausia nuopelnų čia reikia priskirti pačioms įmonėms, galinčioms tiekti paklausius ir kokybiškus produktus, tačiau ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skiria itin didelį dėmesį nuolatiniam mūsų eksporto stiprinimui, naujų rinkų atvėrimui ar gilesniam įsitvirtinimui jau esamose rinkose.

Šiuo metu lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų galima rasti daugiau nei 150 pasaulio valstybių, į kurias vežame įvairiausius produktus, nesame priklausomi nuo riboto rinkų kiekio. Tai mūsų verslui suteikia papildomų galimybių realizuoti savo produkciją tose šalyse, kur paklausa ir kaina yra didžiausia. Itin daug dirbame, kad mūsų įmonės sėkmingai dalyvautų tarptautinėse maisto pramonės parodose visame pasaulyje, kur ne tik garsina Lietuvos, kaip maisto pramonės šalies, vardą, bet ir randa be galo svarbių naujų kontaktų, kurie ilgainiui virsta sėkmingais verslo sandoriais. Todėl nenuostabu, kad viso to bendro ir intensyvaus Lietuvos įmonių ir ŽŪM bei atsakingų agentūrų bei institucijų darbo pasekmė yra nuolat augantis ir konkurencingas Lietuvos eksportas.

Tikimės, kad ateityje tie augimo tempai mažėti neturėtų, nors šalys ir labai intensyviai kovoja dėl pasaulinių rinkų. Tačiau mes turime ir turėsime ką joms pasiūlyti – tą kiekvieną dieną įrodinėjame bendromis pastangomis.

Didžiąją dalį – net 72 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto – šiemet sudarė lietuviškos kilmės produktai. Palyginti su 2019 m. ši eksporto dalis padidėjo beveik 42 proc. Kas galėjo lemti tokį augimą?

Jau kurį laiką itin daug dėmesio skiriame lietuviškos kilmės ir kuo aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimui. Be abejo, maisto ir gėrimų reeksportas dar užims tam tikrą dalį mūsų eksporto struktūroje, tačiau didžiuojamės, kad savo šalį vis labiau garsiname lietuviškos kilmės produkcija, kuri ne tik perdirbama, bet ir užauginama Lietuvoje. Tai suteikia galimybę išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuose, išlaikyti efektyvią pirminę gamybą Lietuvoje. Ir toliau tos tendencijos didės, nes tai suteikia nepalyginti didesnę vertę ir naudą mūsų šalies ekonomikai.

Kokios produkcijos išvežame daugiausiai? O kokie produktai dar turi neišnaudoto potencialo?

Duomenys rodo, kad daugiausia eksportuojama javų. Šis produktas užtikrintai neužleidžia savo pozicijų eksporto apimčių statistikoje. Po jų seka pienas ir jo produktai, mėsa ir jos gaminiai, konditerijos produktai, žuvies gaminiai, gėrimai, kiti paruošti maisto produktai. Lietuva yra unikali tuo, kad užauginame kur kas daugiau maisto pramonės žaliavų nei dauguma pasaulio šalių, todėl esame priklausomi nuo produktų eksporto. Mūsų maisto pramonės pajėgumų augimas tiesiogiai susijęs su eksporto potencialo didinimu. Visi minėti sektoriai turi neišnaudoto potencialo, todėl aktyviai dirbame, kad atvertume naujas rinkas gaunant eksporto leidimus už ES ribų. Taip siekiame didinti eksportą į prioritetines rinkas: JAV, Japoniją, Pietų Korėją, Taivaną, Persijos įlankos šalis ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalis.

Kaip minėjote, jau kurį laiką eksportuojame daugiausia javų, bet praeityje Lietuva garsėjo ir kiaulių, paukščių eksportu. Kas lemia dabartines tendencijas?

Dabartinės tendencijos nulemtos daugelio aspektų. Pirmiausia, mes tampame aukštesnės pridėtinės vertės maisto produktų eksportuotojais, kryptingai dėl to dirbame. Pamažu tolsta tie laikai, kai Lietuva buvo vien žemės ūkio ar maisto pramonės žaliavos eksportuotoja. Mums svarbu didinti kuo aukštesnės pridėtinės vertės, Lietuvoje užaugintų ir perdirbtų bei inovatyvių ir ekologiškų produktų eksportą. Tokios tendencijos išliks ir ateityje, šalis bus žinoma ne dėl žaliavos, bet dėl aukštos kokybės produktų pasiūlos pasaulio rinkoms. Norime konkuruoti su pažangiausiomis pasaulio maisto pramonės šalimis, todėl, kiek leidžia mūsų pajėgumai ir turima masto ekonomika, sėkmingai kartu su įmonėmis tai ir darome.

Kaip Lietuvai sekasi pereiti nuo žemės ūkio žaliavų prie galutinių žemės ūkio produktų eksportuotojos? Kaip manote, kas galėtų šį procesą paspartinti ir ar to reikia?

Statistiniai duomenys rodo, kad palaipsniui tampame perdirbtų ir galutinio vartojimo maisto produktų eksportuotojais, nors kol kas nemažą dalį užima ir žaliavų eksportas, kas irgi tikrai nėra blogai. Visų užauginamų kviečių net ir labai norėdami Lietuvoje neperdirbsime, nes esame itin efektyvūs javų augintojai. Investicijos į gamybą, perdirbimą, inovacijos ir naujausios technologijos stiprina mūsų konkurencingumą, todėl neabejotinai turėsime ir toliau eiti tuo keliu. Žemės ūkio ir maisto pramonės modernizavimas prisidės prie dar didesnių aukštos pridėtinės vertės maisto pramonės produktų gamybos. Turint ribotus resursus ir išteklius kito kelio ir negali būti.

Kokią įtaką Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportui turėjo pandemija, dabartinė įtempta geopolitinė situacija, karas Ukrainoje?

Kaip jau minėjau, pastarųjų metų krizių kontekste Lietuvos maisto pramonė ir žemės ūkis pademonstravo atsparumą ir tai parodo sektoriaus stiprybę. Per COVID-19 pandemiją, kada pasaulinės tiekimo grandinės buvo stipriai sutrūkinėjusios, mūsų eksportuotojai išvengė eksporto mažėjimo. Ryškus eksporto šuolis vyko iš karto po pandemijos, kuomet 2022 m. buvo fiksuojamas 26 proc. eksporto vertės augimas. Per pirmus tris šių metų ketvirčius, kaip minėjau, augimas yra beveik 12 proc. Viena vertus, tarptautinių rinkų sukrėtimai ir nestabilumas kelia iššūkių, bet turime pasidžiaugti, kad net tokiomis aplinkybėmis mūsų verslas randa sprendimus ir geba sėkmingai konkuruoti, tai nuteikia optimistiškai. Apibendrinant, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas vis labiau pasižymi stabilumu, o jo augimas stebimas net esant nepalankioms geopolitinėms ir makroekonominėms aplinkybėms.

Iki krizinių santykių su Kinija Lietuva dalį žemės ūkio produkcijos eksportuodavo į šią šalį. Ar jau visiškai nutrūko eksportas į ją? Ar Kinijos rinkos netektis kompensuoja eksportas į kitas Azijos šalis?

Į Kiniją negalime eksportuoti daugelio gyvūninės ir augalinės kilmės produktų, nes Kinija sustabdė jų leidimų galiojimą. Todėl eksportas į šią šalį praktiškai nevyksta. Tačiau net vėl atsivėrus šiai rinkai mažai tikėtina, kad įmonės pajudės ta linkme, nes ta Kinijos ekonominio šantažo pamoka visiems buvo labai skaudi. Akivaizdu, kad tai nenuspėjama, ne pilnai rinkos ekonomikos ir teisės viršenybės principais veikianti rinka, todėl rizika dirbti su ja – didžiulė. Daug dirbame, kad Lietuvos eksportuotojams labiau atsivertų kitų Azijos šalių rinkos, tačiau tam reikės laiko, nors tokiose šalyse, kaip Japonija rezultatai iš tiesų džiuginantys. Pasikartosiu, bendras Lietuvos maisto pramonės eksporto augimas rodo, kad Kinija nėra kritiškai svarbi mums rinka, o eksportas jau dabar sėkmingai diversifikuotas.

Į kokias šalis Lietuva eksportuoja daugiausia?

 Lenkija, Latvija, Nyderlandai, Vokietija, Jungtinė Karalystė – šios šalys sulaukia daugiausia mūsų žemės ūkio ir maisto produkcijos. Sėkmingai plečiame eksporto apimtis į JAV, taip pat į Japoniją bei kitas Azijos šalis ar Persijos įlankos regioną.

Kokios naujos rinkos šiemet atsivėrė Lietuvos žemės ūkio produkcijai, kaip šios galimybės yra išnaudojamos?

Nuo 2020 m. iki 2023 m., atliepiant įmonių lūkesčius, atverta daug naujų eksporto rinkų svarbiausiems žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto produktams:

  • Į JAV išplėstas mėsos ir mėsos produktų gamybos kategorijų sąrašas, atverta rinka kiaušinių produktų eksportui (dirbama dėl kviečių vartojimui eksporto leidimų).
  • Į Japoniją suderintas pasikeitimas: jautukų amžiaus ribos pašalinimas, atverta rinka jautienos subproduktams.
  • Taivanas: grūdams, kiaušiniams, pieno ir žuvies produktams, jautienai ir jos produktams.
  • Pietų Korėja: pieno produktams, paukštienai, pradėtos leidimų gavimo procedūros dėl  kiaušinių produktų.
  • Meksika: kviečiams.

Kaip manote, į kurias rinkas Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams, perdirbėjams reikėtų kreipti didesnį dėmesį ir kas trukdo tai daryti?

Didelį dėmesį skiriame strateginei disciplinai, todėl kryptingai dirbame su tomis rinkomis, kurias kartu su maisto pramonės eksportuotojais esame apsibrėžę kaip prioritetines ir svarbias. Tai yra Vokietija, Skandinavijos bei kitos ES šalys, JAV, Jungtinė Karalystė, Japonija, Taivanas, Kanada, Pietų Korėja, Indijos–Ramiojo vandenyno regiono šalys, Persijos įlankos šalys. Jose matome daugiausia perspektyvų ir didžiausią galimą vartojimo augimą ateityje. Tose šalyse ir norime labiausiai stiprinti savo maisto produktų eksportą, o potencialo jos turi tikrai nemažai.

Galbūt galite pasidalyti žiniomis, kokių eksporto leidimų laukiama, kokios galimybės Lietuvos gamintojams ir perdirbėjams galėtų atsiverti kitąmet?

Taivane, Pietų Korėjoje ir Singapūre laukiame eksporto leidimų paukštienos ir kiaušinių produktams, Indonezijoje – pieno produktams, Vietname – jautienos ir kiaušinių produktams, Malaizijoje – kiaušinių produktams, JAV – kviečiams, Australijoje – eksporto leidimų kiaušinių produktams ir kt. Sunku pasakyti, ar visa tai bus pasiekta ateinančiais 2024 m., nes eksporto leidimų gavimas – itin sudėtingas, kartais ir politizuotas klausimas, kurio sprendimas dažnai užtrunka keletą metų. Tačiau dirbame kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei Valstybine augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kad tie procesai būtų maksimaliai operatyvūs, kad mūsų gamintojai galėtų kuo greičiau ir kuo daugiau produkcijos eksportuoti į minėtas šalis.  

 

ŽŪM nuotrauka

 

Nr. 272/7

Dalintis
2024/02/24

Jan Udo Sparenborg: „Reikia kovoti už mūsų ateitį!“

Į sausio pabaigoje Vilniuje surengtą žemdirbių protesto akciją iš tolimoje Žarėnų gyvenvietėje, Šiaulių rajone, įsikūrusio UAB „Klauso ūkis“ išvyko trys traktorininkai, du sunkvežimių vairuotojai ir pats ūkio vadov...
2024/02/24

Lietuviai valgo mažiau kiaušinių nei latviai

Naujausias tyrimas atskleidė, kad vištų kiaušinius kasdien valgo vos penktadalis lietuvių, latviai šį maisto produktą į savo mitybą įtraukia daug dažniau: kiekvieną dieną juos valgantys pasisakė beveik trečdalis apklaustų gyve...
2024/02/24

Vertikalioji daržininkystė: Dubajuje – klesti, Europoje – stagnuoja

Visai neseniai bendrovė „Lietuvos oro uostai“ pranešė, kad šių metų spalį startuos tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus oro uosto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinės Dubajaus. Beveik tuo pat met...
2024/02/24

Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenk...
2024/02/24

Ekologinės sistemos – EK pertvarkų akiratyje

Europą drebinant žemdirbių protesto akcijoms ir Europos Komisijai (EK) skubiai ieškant būdų, kaip palengvinti ūkininkų gyvenimą – sumažinti jų veiklai keliamus reikalavimus ir palengvinti galimybes jų produkcijai konkuruoti su importu...
2024/02/24

Vaikui už prarastą regėjimą priteista 160 tūkst. eurų

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės ...
2024/02/24

Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais piniga...
2024/02/24

Dirvožemio degradacijos „vaistas“ – atkuriamoji žemdirbystė

Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkav...
2024/02/24

Šiltas sultinys – didžiausias skrandžio džiaugsmas

Nesvarbus, koks metų laikas, nesvarbus – rytas ar vakaras, sultinys organizmui bus ir maistas, ir vaistas, ir prevencinė priemonė. Svarbiausia jį virti lėtai ir ilgai. Na, o išvirus, leisti dar šiek tiek „pailsėti“ ...